Teisėjų kolegija taip pat paskyrė teismo medicinos ekspertizę, kuri turi nuspręsti, ar teisiamasis serga psichine liga ir jos nesimuliuoja, ar dabartinė jo sveikatos būklė K. Gimžauskui leidžia dalyvauti teismo posėdžiuose.
Teismo posėdyje antradienį K. Gimžauskas nedalyvavo. Teismui buvo pateikta medikų pažyma, kad į teismą jis negali atvykti dėl blogos sveikatos.
Šių metų kovo mėnesį įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pataisos, leidžiančios teisme nagrinėti bylą, kai teisiamasis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti procese.
BPK pataisos numato, kai teisiamasis dėl fizinės sveikatos būklės negali atvykti į teismo posėdžio vietą, teisiamajam jo buvimo vietoje sudaromos techninės sąlygos ("telekonferencija") tiesiogiai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams ir atlikti kitus procesinius veiksmus.
Teisiamojo advokatas Valentinas Staugaitis žurnalistams pareiškė, kad dar reikia išnagrinėti, ar BPK pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
"Man visiškai nesuprantamos šios techninės priemonės - kaip galima įgyvendinti savo teises į gynybą. Aš prašysiu, kad teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą, kad jis išsiaiškintų, ar šis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai", sakė V. Staugaitis.
K. Gimžauskas kaltinamas bendrininkavimu padarant nusikaltimą ir Lietuvos gyventojų genocidu. Jo kaltinamojoje išvadoje nurodytos konkrečios 5 žydų, kuriuos jis, kaip įtariama, pasmerkė myriop nuo 1941 metų rudens iki 1944 liepos, pavardės.
K. Gimžauskas nacių okupacijos metais buvo naciams pavaldžios Vilniaus saugumo policijos viršininko pavaduotojas. Jo viršininkas tuo metu buvo Aleksandras Lileikis, kurio byla, remiantis naujosiomis BPK pataisomis, netrukus irgi turi būti atnaujinta.