„Naujovės tos, kad atsiranda išsamios nuostatos, leidžiančios kuo geriau užtikrinti tautinių mažumų integraciją ir buvimą šioje valstybėje. Pavyzdžiui, svarstoma galimybė mažumų kompaktiškai gyvenamose teritorijose vietovių ar netgi gatvių pavadinimus užtikrinti dviem kalbomis“, - po darbo grupės susitikimo Vyriausybėje pasakojo kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Rudenį tikisi teikti įstatymo projektą
Pasak ministro, šis siūlymas aktualiausias Vilniaus krašte, kur kompaktiškai gyvena Lietuvos lenkų tautinė mažuma. Leidimas vadinti gatves ir vietovardžius ne tik valstybine, bet ir tautinės mažumos klaba galiotų ten, kur kompaktiškai gyvena ne mažiau nei trečdalis konkrečios tautinės mažumos atstovų.
„Tai nėra galutinės nuostatos, bet visos jos yra svarstomos ir įrašytos į tą įstatymo projektą. Mes teiksime jį, be abejo, derinti su kitomis ministerijomis, bet, manau, dabartinė šitos koncepcijos būklė jau leidžia tikėtis, kad ir pats įstatymas ne už kalnų pasirodys. Manau, kad rudenį turėtume turėti galutinį rezultatą“, - pasakojo A. Gelūnas.
Jo tvirtinimu, į teisės akto koncepciją yra įtrauktas ir siūlymas tautinių mažumų gyvenamoje teritorijoje kreiptis savo gimtąja kalba į valstybės institucijas, tačiau tokį kreipimąsi surašęs asmuo vis tiek atsakymą gautų valstybine, tai yra lietuvių, kalba.
„Dėl kalbos cirkuliavimo viešoje erdvėje, tai svarstoma, kad galima būtų kreiptis ta kalba, bet atsakymas iš valdiškos institucijos, be abejo, yra tik valstybine kalba“, - sakė ministras.
Problemų kyla Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose
DELFI primena, kad Lietuvoje gatvių ir vietovardžių rašyba ne valstybine kalba yra draudžiama, nors kai kuriuose Vilniaus krašto rajonuose – pavyzdžiui, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – gyvena beveik vien tik Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai. Tarkime, Šalčininkų rajone lenkai sudaro apie 80 proc. gyventojų, Vilniaus rajone – apie 60 proc., Trakų rajone – apie 30 proc.
„Koncepcija jau yra pasiekusi tokį lygį, kad ją galima būtų teikti derinti kitoms ministerijoms. Kai jos pateiks savo išvados, tai darbo grupė, kuri dirba Kultūros ministerijoje, pakoreguos koncepciją pagal tas pastabas ir tada bandysime teikti įstatymą“, - pridūrė A. Gelūnas.
Viešuosius užrašus pateikti valstybine kalba nurodo Valstybinės kalbos įstatymas. 1999 m. Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija priėmė sprendimą, kuriuo nurodyta, kad gatvių pavadinimai turi būti rašomi tik valstybine kalba.
Didžiausios problemos dėl gatvių pavadinimų dvikalbystės yra kilę Šalčininkų rajone. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi yra nurodęs nelietuviškas gatvių pavadinimų lenteles nuimti, tačiau savivaldybės administracija sprendimo nevykdė motyvuodama, esą su tuo nesutinka savininkai.
„Koks bus galutinis rezultatas, aš tikrai negalėčiau pasakyti. Kad koncepcijoje yra kalbama ir apie informacinius užraus tautinių mažumų kalbomis, tai taip – kalbama. O kokie bus sprendimai – pamatysime“, - gana glaustai kalbėjo premjeras Andrius Kubilius, nors nesutiko išreikšti asmeninės pozicijos šiuo klausimu.
„Mano asmeninė nuomonė yra mano asmeninė nuomonė“, - aiškino ministras pirmininkas ir Seimo narys, kuris anksčiau rėmė vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose liberalizavimą, bet nesulaukė net ir savo partijos parlamentarų paramos.