„Visų Šventųjų diena yra aukščiausio rango bažnytinė šventė. Bažnytinės šventės yra trijų laipsnių pagal svarbą, o Vėlinių diena yra mažesnės svarbos. Tokiu būdu daugelyje šalių laikomasi principo, kad nedarbo diena skelbiama Visų Šventųjų diena. Italijoje lygiai tas pats – Visų Šventųjų diena yra nedarbo diena, o Vėlinės – darbo“, - sakė V. Ališauskas.
Vėlinės – žemdirbių tautų šventė
Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad Vėlinės lietuviams nuo seno buvo itin svarbi šventė, mat yra susijusi su mitiniu mąstymu, o Visų Šventųjų diena labiau priskirtina katalikiškajai tradicijai, nors bažnytiniame arba liturginiame kalendoriuje figūruoja abi šventės – tiesiog pagal rangą viena yra svarbesnė už kitą.
Katalikų Bažnyčia mirusiųjų dieną pradėjo švęsti vėliau nei Visų Šventųjų dieną – jei pastaroji švente paskelbta VII a., tai Vėlinės – X a. Pasak L. Klimkos, mirusiųjų pagerbimo dieną oficialiai pradėta minėti 988 m. Prancūzijos benediktinų vienuolyne.
„Vienuoliai atkreipė dėmesį, kad visos žemdirbių tautos turėjo tokią šventę. Tai susiję su mitiniu mąstymu, kad vėlės arba mirusieji mums padeda atlikti šios žemės darbus. Kitaip tariant, žemdirbiams atrodė, kad vėlės padeda globoti derlių, brandinti jį. Kai derlius nuimamas, nuvalomas nuo laukų, tai vėlės sugrįžta į namus – tada reikia jas sušildyti, pamaitinti, pagerbti, padėkoti už išaugintą derlių. Iš to ir atsirado Vėlinių tradicija“, - pasakojo etnologas.
L. Klimkos teigimu, Lietuvos istorikai Vėlines anksčiau vadindavo Ilgėmis. Tai gali būti susiję arba su žodžiu „ilgesys“, arba su rudeniu pailgėjusia naktimi.
Lapkričio 1-ąją pagerbiame visus, kurie danguje
Kaip DELFI aiškino filosofas V. Ališauskas, remiantis liturginiu kalendoriumi Visų Šventųjų diena yra aukštesnio rango šventė nei mirusiųjų pagerbimo diena, todėl daugelis šalių nedarbo diena yra paskelbusios lapkričio 1-ąją.
„Tą dieną pagerbiame visus šventuosius: ne tik tuos, kurie kanonizuoti, bet ir apskritai visą dangiškąją bažnyčią, visus, kurie yra Dievo artumoje, bet nėra įtraukti į kokį nors kalendorių. Čia turima galvoje apibendrinta prasmė – liaudiškai tariant, pagerbiame visus, kurie yra danguje“, - sakė V. Ališauskas.
Buvusios parlamento kadencijos Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad nedarbo diena Lietuvoje pasirinkta lapkričio 1 d. paprasčiausiai dėl tradicijos – tiesiog buvo įprasta, kad lietuviai tvarkyti kapinių važiuoja ne per Vėlines, o dieną prieš šią šventę.
Švenčių lyginti negalima?
Nepaisant valstybės sprendimo nedarbo diena paskelbti Visų šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Vilniaus Katedros klebonas Robertas Šalaševičius teigia, jog šios dienos ir mirusiųjų pagerbimo šventės lyginti negalima – tai tiesiog skirtingos šventės ir nė viena nėra svarbesnė už kitą.
“Net ir tokio klausimo kelti, kuri iš jų svarbesnė, nevertėtų. Jos abi svarbios ir kiekviena turi savo prasmę“, - teigė dvasininkas.
Pasak R. Šalaševičiaus, Visų Šventųjų iškilmėje prisimename tuos šventuosius, kurių paminėjimui nėra numatytos konkrečios dienos liturginiame kalendoriuje, o per Vėlines prisimename ir meldžiamės už mirusius savo artimuosius.