Reikia daug laiko, kad visuomenė, tėvai pakeistų požiūrį į fizines bausmes, ir smurtas prieš vaikus nebūtų toleruojamas, sako Švedijos Upsalos universiteto kviestinis profesorius Staffanas Jansonas.
© Shutterstock nuotr.

Seime tarptautinėje konferencijoje dalyvavęs gydytojas pediatras penktadienį teigė, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje didžioji dalis tėvų Švedijoje manė, jog jų pareiga buvo pliaukštelėti vaikui, kad šie taptų gerais piliečiais. Dabar dauguma tėvų fizines bausmes laiko pasibjaurėtinomis.

„Jeigu grįžtume į septintąjį dešimtmetį, pamatytume, kad beveik visi Švedijoje tėvai mažiausiai kartą per metus pliaukštelėdavo savo vaikams, kiti gana dažnai pliaukštelėdavo, o šiuo metu vos 5 proc. pliaukšteli vaikams. Jeigu paklaustumėte jaunų Švedijos tėvų apie pliaukštelėjimą vaikams, jie į tave pažvelgtų tarsi į kokį beprotį. Jie mano, kad pasibjaurėtina mušti vaiką“, – sakė S.Jansonas.

Švedija 1979 metais priėmė specialų vaikų auklėjimo įstatymą, juo uždraustos fizinės bausmės ir bet koks vaikus žeminantis elgesys. Pasak mokslininko, prieš tai Švedija pirmoji pasaulyje uždraudė bet kokias bausmes mokyklose.

„Priėmus tokį įstatymą, nebuvo siekiama kriminalizuoti tėvų elgesio, siekta pakeisti tėvų požiūrį į fizines bausmes. Reikėjo įtikinti visuomenę, kad skriausti vaiką reiškia tą patį, kaip ir netinkamai elgtis su suaugusiuoju. Buvo pradėta informacinė kampanija, visam tam prireikė daug laiko“, – tvirtino S.Jansonas.

Anot jo, Švedijoje visuomenės požiūris į vaiko teises formuotas organizavus plačią informacinę kampaniją.

„Priėmusi šį įstatymą Švedija pradėjo brangiausią informacinę kampaniją. Tuo metu interneto nebuvo, buvo televizija. Televizija kasdien rodydavo po šešias valandas socialinės reklamos. Kiekvienai šeimai buvo išsiųsti informacinei lankstinukai. Švedijos vyriausybė taip pat išpirko reklamos vietą apie pieno pakelių. (...) Tuo metu vaikai Švedijoje gerdavo labai daug pieno. Būtent tos reklamos buvo visur matomos. Tai buvo plataus masto informacinę kampanija, ir atrodo, kad ji puikiai suveikė“, – pasakojo S.Jansonas.

Jis prognozavo, kad Lietuvai priėmus įstatymą, draudžiantį taikyti vaikams fizines bausmes, mušamų vaikų skaičius šalyje mažės.

Švedo duomenimis, jo šalyje prieš priimant vaikų auklėjimo įstatymą, kasmet būdavo nužudoma apie 50 vaikų, dabar – keturi kasmet, bet yra metų, kai nenužudomas nė vienas vaikas.

„Įmanoma pakeisti, daryti įtaką požiūriui ir elgesiui, tačiau tam būtinos tam tikros sąlygos. Labai svarbu, kad patys vaikai ir visuomenė žinotų, jog vaikai turi visas žmogaus teises. Taip pat labai svarbus politinis konsensusas, kad būtų imamasi tam tikrų įstatymų pakeitimų. Be abejo, visi turi suprasti, kad pokyčiai neįvyks nei per naktį, nei per savaitę, nei per metus. Tam reikia laiko“, – kalbėjo S.Jansonas.

Jis akcentavo, kad smurtas prieš vaikus turi būti prilygintas smurtui prieš suaugusiuosius.

Konferencijoje Vilniuje dalyvavęs Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato Vaikų priežiūros departamento vyresnysis patarėjas Mortenas Stephansenas teigė, kad jo šalyje už grasinimą vaikui, jo laisvės suvaržymą, kitokį šiurkštų netinkamą elgesį su vaiku gali būti baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimo, už vaiko sužalojimą, sveikatos sutrikdymą bausmė gali siekti iki šešerių metų nelaisvės.

„Tokių pasekmių galima tikėtis, kada vaikas yra purtomas. Tokiu atveju vaikui gali būti pažeisto smegenys ar net ištikti paralyžius“, – sakė M.Stephansenas.

Jis teigė, kad šiuo metu Norvegija priima daug pabėgėlių, ir jie informuojami apie šalyje veikiančius smurtą prieš vaikus draudžiančius įstatymus.

Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad jo šalyje privalu pranešti apie netinkamą elgesį su vaiku, jį pastebėjus.

„ Žinau apie tuos šiurkščios prievartos atvejus ir tuos priėmimo atvejus, apie kuriuos rašoma tiek Rusijoje, tiek visur kitur, tačiau tai yra tik viena medalio pusė. Absoliuti dauguma vaikų lieka namuose, jie nėra paimami. Jiems ir tėvams teikiama pagalba namuose, kad tėvai galėtų susitvarkyti su kilusiais iššūkiais nenaudodami smurto. Apie tokius atvejus nerašoma“, – sakė M.Stephansenas.

Lietuvos spaudoje taip pat vis pasirodo informacija apie iš lietuvių tėvų Norvegijoje paimtus vaikus.

Lietuvos policijos duomenimis, pernai Lietuvoje 2,7 tūkst. vaikų nukentėjo nuo smurto.

Seimas šių metų vasarį įstatymo pataisas ir uždraudė Lietuvoje vaikams taikyti fizines bausmes. Tai padaryta po to, kai šių metų sausį namuose Kėdainiuose mirtinai buvo sumuštas keturmetis berniukas. Jo nužudymu įtariami patėvis ir motina.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (151)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvai – galimybė prisitraukti pinigų iš Lenkijos (59)

Politinis neapibrėžtumas Lenkijoje verčia tenykštį verslą žvalgytis į užsienį, o Lietuva...

Nyderlanduose užkirstas kelias potencialiam teroristiniam išpuoliui nutrauktas roko grupės koncertas (24)

Nyderlanduose vienas ispanas buvo sulaikytas netoli roko koncerto vietos vairuojantis dujų balionų...

Sąžiningai pasielgusi vairuotoja liko apgauta „teisininkės“: eismo įvykio nė nebuvo (10)

Darydama automobilio dureles kitos mašinos dureles įbrėžusi klaipėdietė sulaukė netikėtų...

O gerti kefyrą naktį – normalu? (14)

Apie naudingąsias šio gėrimo savybes daug prirašyta. Net autoritetingiausi mokslininkai šiam...

Atskleista, kaip atsirado virusai (5)

Įdomus Antarktidos mikrobas gali pateikti užuominų apie vieną iš pačių didžiausių evoliucijos...

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (22)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (134)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Ženklai, jog patys to nežinodami galite sirgti skrandžio opalige (1)

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenys rodo, kad skrandžio opa kada nors gyvenime...

Diskusijas kursto viena įtartina filmo „Valkirija“ scena: T. Cruise'as dėvi figūrą formuojančius apatinius? (7)

Tomas Cruise'as sulaukė vaiduoklių iš praeities. Socialiniame tinkle „Twitter“ gerbėjai...