Kaip rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepą atlikta apklausa, didžioji dalis gyventojų nemano, kad tiesioginiai merų rinkimai taps reikšmingu pokyčiu valstybės gyvenime.

Beveik 43 proc. respondentų įsitikinę, kad įteisinti tiesioginiai merų rinkimai nieko nepakeis. Su entuziazmu į pokyčius žvelgia kiek daugiau nei ketvirtadalis apklausos dalyvių, kas penktas – apskritai neturi nuomonės.

Spinter tyrimai“ pastebi, jog optimistišką nusiteikimą dažniau rodo 18-35 metų respondentai, didmiesčių gyventojai bei žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Daugiausiai skeptikų – tarp vyrų ir rajonų centrų gyventojų.

Ar džiaugiatės, kad Lietuvoje bus tiesioginiai merų rinkimai? (proc.)
Taip 25,9
Tai nieko nepakeis 42,8
Ne 11,3
Nežino / neatsakė 20,0
Iš viso 100

V. Dumbliauskas: žmonės nusivylę

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas buvo priblokštas tautiečių skepticizmo. Anot jo, apklausos duomenis veikiausiai galima aiškinti bendru gyventojų nusivylimu politika.

Vytautas Dumbliauskas
„Ne vienas politologas ir politikos apžvalgininkas yra sakęs, kad ryšys tarp piliečių ir valdžios pas mus yra labai prastas. Tai ypatingai pasijaučia vietos savivaldoje. Žmonės, ypatingai provincijoje, mato, kas darosi vietos savivaldoje, kokie ten vyksta žaidimai, kokie merai su savo skandaliukais“, - DELFI teigė V. Dumbliauskas.

„Žmonės nusivylę. Reikia liūdėti, jei beveik pusė žmonių pasakė, kad tai nieko nepakeis. Su vietos valdžia reikia kažką daryti“, - pridūrė politologas.

Vis dėlto MRU docentas nemano, jog toks gyventojų nusiteikimas leidžia prognozuoti, kad tiesioginiai merų rinkimai menkai prisidės prie didesnio gyventojų aktyvumo 2015 m. savivaldos rinkimuose.

„Ne. Vis tiek pakils. Įrodyta empiriškai: kada reikia rinktis tarp asmenybių, vis tiek aktyvumas didesnis“, - teigė V. Dumbliauskas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 16-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!