Anot šio centro pranešimo, visos prisijungimo procedūros prasidės jau netrukus, nes Suomija savo oficialų ketinimų laišką pristatė vos pasibaigus susitikimui.
Planuojama, kad pirmasis Suomijos atstovas prie NATO centro prisijungs jau kitų metų pradžioje. Suomija, kaip ne NATO valstybė, pretenduoja į prisidedančio partnerio statusą (angl. "Contributing Partner"). Tokį patį statusą turi ir Gruzija.
Susitikimo metu buvo taip pat atnaujinta informacija dėl JAV ir Vokietijos įstojimo. Planuojama, kad kitų metų pradžioje valstybių atstovai pasirašys oficialius stojimo dokumentus, o pirmieji darbuotojai į NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą atvyks jau kitais metais.
Vykdomajame susitikime šalys narės - Lietuva, Estija, Gruzija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Prancūzija ir Turkija - apžvelgė 2016 metais vykdytus NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro projektus, sukurtas mokymo programas ir kitas veiklas, taip pat patvirtino 2017 metų veiklos planą ir biudžetą.
Susitikime stebėtojų teisėmis taip pat dalyvavo atstovai iš Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos ir Vokietijos. Susitikimui pirmininkavo Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Aušra Semaškienė.
Vilniuje veikiantis NATO centras įkurtas 2012 metų liepą, šalims steigėjoms NATO Transformacijos vadavietėje Norfolke (JAV) pasirašius steigimo dokumentus. 2012 metų spalį, atlikus akreditacijos procedūras, Šiaurės Atlanto Taryba centrui suteikė tarptautinės karinės organizacijos statusą. Nuo praėjusių metų rugpjūčio centrui vadovauja pulkininkas Gintaras Bagdonas.
NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir saugumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai taip pat teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų ir efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja mokymus ir pratybas ir juose dalyvauja.