Pabradės vaikų globos namų auklėtinė Gražina Bogdevič išvyksta studijuoti į užsienį.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Planuoju Lenkijos Baltstogės universitete studijuoti pedagogiką ir visam laikui išvykti iš Lietuvos“, - DELFI sakė aštuoniolikmetė mergina.

Per šventes kelios Lenkijoje gyvenančios šeimos Pabradės vaikų namų auklėtinius porai savaičių kviesdavosi atostogauti. „Man, kaip ir kitiems vaikams, ten labai patiko. Baigiantis mokslo metams žmonės, pas kuriuos svečiuodavausi, pasiūlė atvažiuoti studijuoti. Padėjo man susitvarkyti dokumentus, įstoti į universitetą“, - pasidžiaugė Gražina.

Išvykti drąsino ir draugė, kuri prieš metus panašiomis aplinkybėmis pradėjo studijuoti Lenkijoje ir dėl to nesigaili.

„Ji man padarė didelę įtaką, nes sėkmingai įsikūrė netoli Varšuvos, taip pat pasirinko studijuoti pedagogiką. Kvietė ir mane, bet pasirinkau Baltstogę, nes ten buvo šeima, kuri man pasisiūlė padėti“, - pasakojo G. Bogdevič.

Dėl egzaminų mergina labai neišgyveno. Apsiribojo mokykliniu lietuvių kalbos egzaminu, o valstybinius lenkų, rusų kalbų egzaminus ir dailę išlaikė puikiai.

„Į dailės mokyklą nėjau, tačiau globos namuose lankiau dailės būrelį, kurį vedė mokytoja iš dailės mokyklos. Paskui nusprendžiau laikyti dailės egzaminą, nes šis dalykas man buvo kaip atsarginis studijų variantas“, - sakė G. Bogdevič.

Neįsivaizduoja, kaip reikės gyventi

Mergina dar neįsivaizduoja, kaip palikusi vaikų globos namus gyvens Lenkijoje. „Kaip reikės už save atsakyti? Labiausia neramu, kad turėsiu pati viena viską spręsti, kad nebus auklėtojų, kurios padėtų pasirinkti geriausią variantą. Žodžiu, gyventi vienai man bus iššūkis“, - mano aštuoniolikmetė.

Darbas su vaikais jos kol kas nevilioja, nes „jie kuo toliau, tuo labiau neklauso, gal turi per daug teisių, nepaiso taisyklių, draudimų“.

„Labiau domina meno terapija ir kaip ji galėtų padėti psichikos negalią turintiems vaikams. Jei ne, norėčiau dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“, - sakė Gražina, pridurdama, jog kažkada galvojo apie psichologijos studijas, tačiau ten reikalinga matematika, o jai artimesnė psichologijos ir meno sąsaja.

Į globos namus pateko 8 metų

Vaikų globos namuose mergina gyvena nuo antros klasės. Čia atsidūrė todėl, kad tėvams buvo atimtos tėvystės teisės. Sako, nesigaili, kad čia gyvena: turėjo daug draugų, buvo galimybė išvažiuoti į Lenkiją, o dabar galės ten studijuoti.

Gražina artimai bendrauja su broliais ir seserimis. Ypač džiaugiasi, kad susitvarkė sunkumų dėl alkoholio turėjusių tėvų gyvenimas.

Pasak G. Bogdevič, alkoholizmas yra baisi problema. Skaudi ne tik suaugusiems, bet ir vaikams: „yra daug, kurie geria“.

Keturis brolis ir dvi seseris turinti DELFI pašnekovė – pagrandukė. Globos namuose likusi su jauniausiuoju broliu, kuriam dabar 19.

„Jis taip pat šiemet baigė mokyklą. Siūliau drauge važiuoti studijuoti į Lenkiją, tačiau jis nesutiko, gali būti, kad niekur nesimokys, dirbs. Dabar su kitu vaikinu iš globos namų uždarbiauja Pabradės parduotuvėje“, - pasakojo mergina.

Gyventi svetimoje šalyje Gražinai neatrodo problema – kai pasiilgs tėvų, brolių, seserų, atvažiuos į Lietuvą aplankyti.

Tėvai kvietė grįžti

Prieš kelerius metus G. Bogdevič tėvai norėjo atgauti tėvų teises, tačiau ji pasirinko likti vaikų globos namuose.

„Čia geriau. Ir į Lenkiją važiavome, buvo daug ekskursijų. Daug vaikų ir psichologė yra, su kuria galima pasitarti“, – sakė Gražina, pridurdama, jog nepyksta ant tėvų, kad viskas taip susiklostė. Jei vaikų namuose būtų buvę blogai, gal ir būtų pykusi.

„Pasakiau tėvams, kad noriu iki galo čia gyventi. Man auklėtoja buvo kaip mama – visur su ja ėjau, nesiskyriau. Prisirišau prie visų, globos namai virto antraisiais mano namais ir nusprendžiau, kad bus geriau likti. Nes ten būtų reikėję iš naujo pažindintis su klase, viskas iš naujo. Be to, kaime nėra ką veikti, o čia, Pabradėje – ir dailės, ir teatro būreliai, ir daug artimų žmonių“, – pasirinkimą motyvavo Gražina.

Klausė, ar moka gaminti

Merginos teigimu, apie vaikų namų auklėtinius kalbama daug nebūtų dalykų. „Lenkijoje manęs irgi klausė, ar moku gaminti valgį ir kaip gyvensiu viena. Tačiau man tai – mažiausia problema. Ir sriubą, ir cepelinus galiu išvirti. Savaime išmokau, žiūrėdama, kaip gamina kiti, pati bandydama. Jei kažko ir nežinau, pasižiūriu į receptą, internetą. Ir grindis plauti moku, tačiau mūsų kambaryje to net nereikia daryti – kiliminė danga, todėl tik siurbiu“, – pasakojo.

Užsiaugina kietą odą

Sugriovė mitą apie kaimo vaikus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pabradės vaikų globos namų psichologės Jurgitos Kulešienės teigimu, Gražinos atvejis nėra tipiškas. Tačiau jos minėtas nerimas prieš didžiuosius pokyčius – gana universalus, būdingas daugeliui jos amžiaus jaunuolių.

„Iš globos namų vaikai išeina su nežinomybės baime, kas jų laukia rytoj. Be to dar prisideda, kad jie tampa visiškai atsakingi už save ir ta našta taip pat slegia, baugina. Išėjus iš vaikų globos namų reikia pačiam suktis, galvoti, kaip išgyventi“, - sakė psichologė. Kaip pastebi praktikoje, užnugario neturėjimas žmogui gali būti ne tik trukdyti, bet ir padėti kabintis į gyvenimą.

„Augusieji globos namuose išeina užsiauginę kietesnę skūrą ir tai šiek tiek padeda savarankiško gyvenimo pradžioje prasimušti. Tačiau pasitaiko atvejų, kad ir išėję gyventi savarankiškai kartais grįžta į vaikų globos namus pasitarti, kaip elgtis, kokius konkrečius sprendimus rinktis kritinėse gyvenimo situacijose“, - pasakojo psichologė.

Neseniai užklupus sunkumams šeimoje buvusi Pabradės vaikų globos namų auklėtinė pasiprašė kelioms dienoms pagyventi internate, kad namuose viskas apsitvarkytų, aprimtų. „Grįžo atgal – kaip į namus, pas mamą. Kaip mes savo vaiko nepriimsim – vis viena pasistengiam padėti, jei tik yra galimybė. Tačiau mano minėtas atvejis iš retesnių“, - sakė J. Kulešienė.

Velkasi praeities šleifas

Stereotipą, kad vaikų namuose vaikams viskas paduota, valgį gamina valgykla, valytoja išvalo patalpas ir vaikai visiškai neišmoksta pasirūpinti savimi, specialistė vadino praeities reliktu. Pasak psichologės, tokios tvarkos jau seniai atsisakyta, kaip nepasiteisinusios.

„Kiekviena šeimyna turi savo virtuvėlę, patys vaikai gaminasi pusryčius, vyresni apskritai kelioms dienoms ima produktus ir gaminasi sau maistą. Nėra taip, kad nemoka išsivirti sriubos ar dar ko nors pasigaminti. Pas mus jau seniai taip viskas vyksta“, - sakė psichologė.

Šiuo metu Pabradės vaikų globos namuose gyvena 38 vaikai. Jie paskirstyti į keturias šeimynas, kuriose būna ne daugiau kaip 10, kad aplinka kuo labiau primintų tikrą šeimą.

Siekiama išlaikyti šeimyninį santykį – jei yra brolių ir seserų, pasistengiama, kad jie būtų vienoje šeimynoje. Vyriausiųjų šeimyna sudaroma pagal amžių, joje apgyvendinami greičiausiai į savarankišką gyvenimą išeisiantys žmonės, nuo maždaug 17 metų amžiaus.

Psichologė neneigė, jog globos namuose tenka spręsti sudėtingas problemas. Nevisi atvejai tokie sėkmingi, kaip Gražinos. „Kartais matai problemas, o padaryti nieko nebegali. Mes vaikus gauname nebūtinai iš kūdikių namų, neauginame nuo nulio. Neretai apgyvendinami jau susiformavę žmonės ir kažką pakeisti labai sunku“, - sakė psichologė.

DELFI primena, jog Lietuvoje stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja, siekia apie 4 tūkst. Vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį vaikų globos įstaigoje siekia 2 530 litų, šeimynoje – 1 040 litų, o šeimoje – 520 litų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perspėja: šių specialistų Lietuvoje jau ieškoma masiškai (263)

Nors valdžios atstovai vis kartoja, kad mokytojų skaičius Lietuvoje turi mažėti, situaciją darbo...

Naujoji Mokesčių inspekcijos vadovė žada išieškoti daugiau mokesčių (166)

„Šuniui uodegą geriau iš karto nukirsti, negu kapoti kelis kartus“, – apie būsimas...

Tragiška avarija Trakų rajone: susidūrė trys automobiliai, žuvo žmogus papildyta 7.41 (22)

Ketvirtadienį 06.41 valandą ryte Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112...

Apklausa: gyventojai abejoja dėl koalicijos ateities (46)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija su socialdemokratais Lietuvos...

Kas apsaugos mūsų darbo vietas? (10)

JAV ir Europos politikos lyderiai nerimauja dėl kokybiškų darbo vietų likimo. Ta proga jiems...

Ateities perspektyvos: protingėjantys automobiliai ir kvailėjantys vairuotojai (9)

Jeigu jūsų automobilis geba kritinėje situacijoje sustoti ir mato aplinką geriau, nei jūs pats,...

J. Arlauskaitė – Jazzu rengiasi išleisti poezijos knygą (6)

Besirengdama savo ir Leono Somovo koncertams Kaune ir Vilniuje DELFI TV konferencijoje...

Po rekonstrukcijos atidaromas Vilniaus oro uostas (11)

Ketvirtadienį Vilniaus oro uostas atnaujina savo veiklą po 35 dienas trukusios kilimo ir tūpimo...

„Real“ futbolininkai antrą kartą pranoko „Barceloną“ ir iškovojo Supertaurę (3)

Ispanijos Supertaurės atsakomose rungtynėse Madrido „Santiago Bernabeu“ stadione vietos klubas...

Pakistanietis turi ką papasakoti apie gyvenimą Lietuvoje (16)

Į Lietuvą pakistanietis elektronikos inžinierius Muhammadas Rohanas atvyko patartas dėdės ir...