Jekaterinburgo firmai AMI priklausantis berilis į Lietuvą buvo atgabentas 1992-ųjų vasarą. Krovinys turėjo reikiamus dokumentus, tarp jų ir radiologinės patikros sertifikatą. Policijos žiniomis, metalu rūpinosi su kriminaliniu pasauliu susijęs verslininkas, mėginęs rasti pirkėją. Po metų jam esą pavyko su kažkuo susitarti ir berilis buvo išvežtas į Klaipėdą, tačiau uostą tuo metu kontroliavusi "gaidjurginių" gauja pareikalavo mokesčio už leidimą išplukdyti milijonus dolerių kainuojantį krovinį.
Kilus gaujų karui, išplukdyti berilio į užsienį nepavyko - dalis jo buvo palikta Kaune, Lietuvos akcinio inovacinio banko (LAIB) saugykloje, o kita dalis padėta į LAIB saugyklą Vilniuje. Rusai esą toliau ieškojo pirkėjo, jiems į pagalbą atėjusi "Vilniaus brigada". Policijos žiniomis, tuo metu buvo kalbama, kad krovinio vertė maždaug 15 mln. JAV dolerių, nors, kitų šaltinių teigimu, jo kaina siekianti kelis milijonus dolerių.
Krovinį su nematytu metalu banko rūsyje vėliau aptiko policija. Pamatavus radiacijos lygį paaiškėjo, kad saugykloje jis viršija normą 200 kartų. Berilis buvo išgabentas į Fizikos institutą, kur nustatyta, jog dalyje metalo (141 kg) esama prisodrinto urano, kuris ir skleidė radiaciją. Šie beveik 150 kg buvo išvežti į Ignalinos atominę elektrinę ir saugomi ten iki šiol.
Tačiau grėsmę kelia ir neradioaktyvus berilis, kuris priskiriamas dvigubo panaudojimo medžiagoms ir gali būti naudojamas branduolinio ginklo gamybai. Tai "Respublikai" patvirtino Fizikos instituto direktorius Vidmantas Remeikis, pasak kurio, į Lietuvą atvežtas berilis yra itin grynas, todėl tinkamas branduolinėms technologijoms.
Dėl radioaktyvių medžiagų neteisėto įvežimo 1993 m. buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau bylą tyrusiam Tardymo departamentui nepavyko nustatyti kaltųjų. Beveik po metų byla buvo nutraukta. Pasak operatyvininkų, bylą nutraukęs pareigūnas netrukus išėjo iš tarnybos ir nusipirko butą.
Tačiau ir nutraukus tyrimą išvežti berilį iš Lietuvos buvo sudėtinga, nes padaryti tai slapčia tapo nebeįmanoma ir reikėjo valdžios leidimo. Rusai energingai ėmė ieškoti užtarimo tarp aukščiausių šalies pareigūnų. Premjeraujant Adolfui Šleževičiui reikalai buvo pajudėję, bet įsikišo JAV ambasada ir sužlugdė leidimo išdavimą. Ši istorija aprašyta Amerikos spaudoje, apie ją pasakojo CNN.
1997 m. Generalinė prokuratūra nutrauktą bylą atnaujino, bet ir vėl nepavyko įrodyti tyčios (įtariamieji tvirtino nežinoję, kad metalas radioaktyvus), byla vėl buvo nutraukta.
Keletą metų grėsmingasis metalas ramiai gulėjo bankų saugyklose, tačiau 2003 m. AMI esą vėl pabandė gauti leidimą išvežti berilį. Ūkio ministerijai buvo pateikti dokumentai, neva patvirtinantys, kad, tarpininkaujant rumunams ir moldavams, metalą perka Meksikos įmonė. Tačiau specialiosios tarnybos išsiaiškino, kad tokia įmonė neegzistuoja, o dokumentai suklastoti.
Anot "Respublikos", ministerija rusams atstovavusiam advokatui raštu atsakiusi, kad pateiktieji dokumentai yra įtartini ir dėl to bus kreiptasi į teisėsaugą, tačiau ministerijos klerkai greičiausiai niekur nesikreipė, nes joks tyrimas dėl suklastotų dokumentų panaudojimo nebuvo pradėtas.
Dienraščio teigimu, šiemet Ūkio ministerija tapo labai palanki berilio savininkams - su šia istorija susiję žmonės esą tvirtina, kad AMI atstovams pagaliau pavyko rasti aukštas pareigas einantį itin įtakingą užtarėją.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) šįkart esą nebeįžvelgė nieko įtartina. Pasak VSD atstovo spaudai Vytauto Makausko, šįkart Ūkio ministerijai rusų pateiktuose dokumentuose nurodytas berilio gavėjas - reali veikianti Rusijos bendrovė. "Jie susitvarkė popierius, nebeliko priežasčių uždrausti. Departamentas rūpinosi, kad berilis būtų išvežtas patikimam gavėjui. Mes konsultavomės su partneriais užsienyje", - dienraščiui sakė V.Makauskas.
Dabartinis ūkio ministras Kęstutis Daukšys patvirtino žinąs, kad jo pavaldiniai davė leidimą išvežti berilį. Ministro manymu, viskas padaryta pagal įstatymus. Apie ankstesnius bandymus gauti leidimą naudojantis suklastotais dokumentais ir nuslėpti tikrąjį pirkėją K.Daukšys sakė neturįs nuomonės, nes tuo metu nebuvo ministras.
Pasak dienraščio, su leidimu išvežti berilį susiję dokumentai paženklinti grifu "riboto naudojimo". Kodėl šiuos su valstybės paslaptimi nesusijusius dokumentus Ūkio ministerija įslaptino, negalėjo paaiškinti net VSD pareigūnai. "Respublikos" teigimu, slaptumo grifas užčiaupė valdininkams ir pareigūnams burnas - galbūt tikėtasi, kad pavyks berilį išgabenti be triukšmo.
Berilį saugojęs Turto bankas anksčiau esą kategoriškai reikalavo, kad rusai sumokėtų už krovinio saugojimą, o tik tada pasiimtų metalą. Bet dabar bankas esą netikėtai pakeitė nuomonę ir sušvelnino reikalavimus. Neoficialiais duomenimis, Turto bankas ne tik atsisakė reikalavimo dėl išankstinio apmokėjimo, bet ir sutiko gerokai sumažinti berilio saugojimo kainą.
Pasak "Respublikos", berilio išgabenimo aplinkybėmis domisi JAV ambasada Lietuvoje.