Į savo pačios atrastą ramybės oazę Birutė dažnai keliauja ne viena. "Į Bernelių mišias ir Velykų naktį važiuojame visa šeima - ir vyras, ir dukra, o kartais ir anūkus su savimi pasiimu", - pasakojo kaunietė.
"15min" papasakoti apie vienuolyne apsistojančius žmones sutikusi Paštuvos karmeličių vienuolyne gyvenanti sesuo Teresė patikino, kad čia atvykstančiųjų amžius pats įvairiausias. "Atvažiuoja lankytojų iš visos Lietuvos. Ir jauni vyrai, ir mokiniai, ir akademinių atostogų pasiėmę žmonės. Per savaitę į mus kreipiasi 6-7 tokie svečiai", - pasakojo vienuolė.
Anot sesers Teresės, yra tokių lankytojų, kurie atvažiuoja nuolatos, kartą per mėnesį, tačiau kai kurie apsilanko kartą per metus, bet pabūna keletą savaičių. "Kartą pas mus apsilankiusi mergina paprašė tik kartu vakare pasimelsti, pabuvo porą valandų ir išvyko", - prisiminė vienuolė.
Paklausta apie problemas, dėl kurių žmonės ieško užuovėjos vienuolyne, sesuo Teresė prisiminė vieną porą. "Moterį skaudino vyro ketinimai išeiti iš namų, piktino jį visiškai užvaldęs įdomus darbas. O vyrui buvo nusibodę nuolatiniai žmonos priekaištai. Jiems abiem reikėjo aprimti, dar kartą išgyventi jausmus, dėl kurių buvo susieję savo gyvenimus", - apie galų gale susitaikiusią porą pasakojo vienuolė.
Paštuvos karmeličių vienuolynas padalintas į 2 dalis - viešąją ir uždarąją. Pasak sesers Teresės, viešojoje dalyje apsistoja žmonės, kurie nori melstis kartu su vienuolėmis, o uždarojoje gyvena tik seserys vienuolės. Paklausta apie pasauliečių gyvenimo sąlygas jų vienuolyne, sesuo Teresė akcentavo, kad buitinės sąlygos čia - gana kuklios. "Mes ne viešbutis, čia dvasingumo namai, o ne pasipelnymo vieta. Kiekvienas palieka auką pagal savo kišenę. Gyvenama paprastame kambarėlyje - lova, stalelis, kėdė. Kam reikia, gali naudotis bendru dušu. Galima pas mus pavalgyti, galima patiems maistą gamintis", - pasakojo apie gyvenimo vienuolyne kainą užklausta tikinčioji.
Tie, kuriems vykti į Paštuvą - 25 kilometrus nuo Kauno nutolusį kaimelį - atrodo per toli, gali užsukti į Kauno Švento Jurgio (Pranciškonų) vienuolyną. Pasak brolio Ramūno Mizgirio, moterys čia užsuka dažniau, tačiau jos guodžiasi dėl pačių įvairiausių, net ir nedidelių bėdų. O užsukantys vyrai dažniausiai dalinasi didelėmis problemomis - juos slegia kaltė dėl praeityje padarytų didelių nuodėmių, neretas negali pamiršti skaudžių vaikystės išgyvenimų, kartais bėgama nuo bėdų, užgriuvusių dėl nesaikingo alkoholio ar narkotikų vartojimo. Į šio vienuolyno duris bėdų prispausti pasauliečiai gali pasibelsti bet kurią paros valandą.