Šnipinėti bus patogiau?

 (1)
Monopolį Lietuvos ryšių rinkoje turintis "Lietuvos telekomas" ketina į rengiamą vyriausybinių ryšių tinklą investuoti apie 12-14 mln. Lt. Kol rinkoje jis vienvaldis šeimininkas, kitiems investuotojams dalyvavimas projekte užgintas.

Pagal projektą į vieningą ryšių tinklą pradžioje būtų sujungtos pradžioje pagrindinės institucijos - Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų, Ūkio ir Teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamentas ir Valstybės kontrolė.

Per antrą etapą į šį tinklą būtų įtrauktas Seimas, likusios ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis Teismai, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šiuo metu valstybės institucijų pokalbiai mokesčių mokėtojams per metus kainuoja 5 mln. Lt, o sujungus visas jas į bendrą ryšio tinklą, biudžeto išlaidos šioms paslaugoms turėtų sumažėti iki 1,5 mln. Lt. Viliojanti perspektyva.

Analogiškas projektas sujungti valstybines institucijas į vieningą ryšio tinklą buvo rengiamas dar 1998 m., tačiau taip ir liko popieriuje. Skeptikai teigia, kad jis buvo "numarintas" todėl, jog tuo metu 60 proc. telekomo akcijų pirko švedų ir suomių konsorciumas "Amber Teleholdings". Atidavus jam monopolio teisę Lietuvos ryšių rinkoje, tik jis vienintelis dabar ir turi juridinę teisę įgyvendinti tokio užmojo projektus.

Technines galimybes sukurti ir aptarnauti tarpžinybinį valstybės institucijų tinklą bei norą investuoti taip pat turi ir "Omnitel", per 5 m. į telekomunikacijas Lietuvoje investavusi 520 mln. Lt, su "Bite GSM", abiejų šių bendrovių telekomunikacijų tinklas aprėpia iki 98 proc. šalies teritorijos.

Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktorius ir telekomo valdybos narys Jonas Ūsas teigia, jog kol rinka neliberalizuota, šios bendrovės projekte dalyvauti negali.

Kai kurie specialistai būsimojo tinklo projekte įžvelgia šnipinėjimo pavojų. Techniškai tokie dalykai įmanomi.

Čia daugelis galėtų ištarti jau sparnuota virtusią frazę: "Kas galėtų paneigti tikimybę, jog..." po dešimties metų telekomo akcijas perpirkusiai kokiai kitai šaliai nekils noras patikrinti, apie ką ten tie lietuviai šnekasi?

Tačiau ponas J.Ūsas šiuo klausimu kategoriškas: "Bet kuri įmonė, registruota Lietuvoje, privalo laikytis visų įstatymų, tarp jų ir operatyvinės veiklos įstatymo. Dėl informacijos nutekėjimo baimės nėra, dėl to biudžetininkai gali nesijaudinti".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Psichologė pataria, kada geriau tuoktis nedelsiant (61)

Svajones apie baltą nuotakos suknelę ir šeimą keičia karjeros planai ir gyvenimas nesusituokus. Jaunuoliai prisipažįsta, kad neketina pasiduoti visuomenės spaudimui kuo greičiau sumainyti aukso žiedus.

Seksualinis priekabiavimas – grėsmė tiek visuomenėje, tiek šeimoje (33)

Dabartinėje visuomenėje net santuokos saitais nesuvaržyti vyrai jaučiasi turintys teisę į moterų kūnus, o šeimoje atsiranda tik dar daugiau erdvės seksualiniam priekabiavimui. Taip LRT RADIJUI sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Anot jos, moterys, patiriančios seksualinį priekabiavimą, tarsi nustumiamos į visuomenės užribį, o pagalbos kreiptis bijoma: „Nemalonu, bet gyvename tokioje aplinkoje – jei bus kreipiamasi pagalbos, gresia antrą kartą tapti viktimizuota – bus pasakyta, kad išsigalvojo, pati tai išprovokavo.“

Siūlo įstatymu nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinė yra Kaunas (35)

Vyriausybės įstatyme siūloma nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinės yra Kaune, likusių ministerijų - Vilniuje.

NATO ypač greitojo reagavimo pajėgose budintys Lietuvos kariai išvyko į pratybas Danijoje (11)

NATO ypač greitojo reagavimo pajėgose budintys Algirdo bataliono kariai išvyko į pratybas Danijoje, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Vokietijos kariuomenės vadui pristatyta Lietuvos kariuomenės struktūra (7)

„Lietuva ypač vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione. Tai, kad Vokietija tapo vadovaujančia NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės šalimi, mums yra istorinės reikšmės įvykis. Esame gerose rankose“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, šiandien susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu generolu Volkeriu Wiekeriu.