Šnipinėti bus patogiau?

 (1)
Monopolį Lietuvos ryšių rinkoje turintis "Lietuvos telekomas" ketina į rengiamą vyriausybinių ryšių tinklą investuoti apie 12-14 mln. Lt. Kol rinkoje jis vienvaldis šeimininkas, kitiems investuotojams dalyvavimas projekte užgintas.

Pagal projektą į vieningą ryšių tinklą pradžioje būtų sujungtos pradžioje pagrindinės institucijos - Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija, Užsienio reikalų, Ūkio ir Teisingumo ministerijos, Valstybės saugumo departamentas ir Valstybės kontrolė.

Per antrą etapą į šį tinklą būtų įtrauktas Seimas, likusios ministerijos, Aukščiausiasis ir Konstitucinis Teismai, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Šiuo metu valstybės institucijų pokalbiai mokesčių mokėtojams per metus kainuoja 5 mln. Lt, o sujungus visas jas į bendrą ryšio tinklą, biudžeto išlaidos šioms paslaugoms turėtų sumažėti iki 1,5 mln. Lt. Viliojanti perspektyva.

Analogiškas projektas sujungti valstybines institucijas į vieningą ryšio tinklą buvo rengiamas dar 1998 m., tačiau taip ir liko popieriuje. Skeptikai teigia, kad jis buvo "numarintas" todėl, jog tuo metu 60 proc. telekomo akcijų pirko švedų ir suomių konsorciumas "Amber Teleholdings". Atidavus jam monopolio teisę Lietuvos ryšių rinkoje, tik jis vienintelis dabar ir turi juridinę teisę įgyvendinti tokio užmojo projektus.

Technines galimybes sukurti ir aptarnauti tarpžinybinį valstybės institucijų tinklą bei norą investuoti taip pat turi ir "Omnitel", per 5 m. į telekomunikacijas Lietuvoje investavusi 520 mln. Lt, su "Bite GSM", abiejų šių bendrovių telekomunikacijų tinklas aprėpia iki 98 proc. šalies teritorijos.

Susisiekimo ministerijos Ryšių departamento direktorius ir telekomo valdybos narys Jonas Ūsas teigia, jog kol rinka neliberalizuota, šios bendrovės projekte dalyvauti negali.

Kai kurie specialistai būsimojo tinklo projekte įžvelgia šnipinėjimo pavojų. Techniškai tokie dalykai įmanomi.

Čia daugelis galėtų ištarti jau sparnuota virtusią frazę: "Kas galėtų paneigti tikimybę, jog..." po dešimties metų telekomo akcijas perpirkusiai kokiai kitai šaliai nekils noras patikrinti, apie ką ten tie lietuviai šnekasi?

Tačiau ponas J.Ūsas šiuo klausimu kategoriškas: "Bet kuri įmonė, registruota Lietuvoje, privalo laikytis visų įstatymų, tarp jų ir operatyvinės veiklos įstatymo. Dėl informacijos nutekėjimo baimės nėra, dėl to biudžetininkai gali nesijaudinti".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Feisbuke jurbarkiečiai dalijasi po liūties skęstančio miesto vaizdais (9)

Pirmadienio rytą internautai feisbuke dalinasi vaizdais iš apsemto Jurbarko. Sinoptikai tvirtina, kad didiesiems miestams vėl būti apsemtiems negresia – debesys traukiasi į šiaurės rytus.

Apklausa: rinkėjų kantrybė tirpsta (169)

Visuomenei nesulaukiant, kol bus patenkinti jos lūkesčiai, Vyriausybės reitingas toliau lieka žemas.

S. Skvernelio patarėju tapo 15min.lt Tyrimų skyriaus žurnalistas S. Malinauskas (11)

Dar vienu premjero Sauliaus Skvernelio patarėju tapo žurnalistas Skirmantas Malinauskas.

Pasakė, kokių orų laukti rugpjūtį: paguodos mažai (46)

Prietarai apie orus negaliojo niekada, orų prognozės taip pat nėra faktai – kai kurių veiksnių nežino nei sinoptikas, nei radaras. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos klimatologė, geografė, meteorologė Audronė Galvonaitė.

A. Veryga nežino nei koks bus cukraus mokestis, nei kada (320)

Viešųjų ryšių specialistai sako, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir jos profesionalų vyriausybė gyvena amžino karo sąlygomis ir nuosekliai kasa duobę sau po kojomis. Dar vienas akivaizdus to įrodymas – iniciatyva apmokestinti vaisvandenius, turinčius daug cukraus. Į klausimą, kaip tai atrodys ir kada įsigalios, idėjos autorius sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ atsakė, kad nei apie terminus, nei apie mokesčio dydį dar niekas nieko nežino.