Slapta darytame vaizdo įraše – derybos dėl kalinių balsų už Darbo partijąV.Uspaskichas: įrašas buvo padarytas siekiant darbiečius terorizuoti

 (1592)
Eugenijus Maciulevičius Darbo partijos patalpose
Eugenijus Maciulevičius Darbo partijos patalpose
© Stopkadras/DELFI.TV

DELFI pasiekė slapta darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos galimos derybos dėl įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų balsavimo už Darbo partiją. Filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip tariamasi dėl kalinių paramos „darbiečiams“, o konkrečiai – Vilniaus vicemerui Jonui Pinskui ir jo žmonai Živilei. Kalbama apie konkrečias sumas, dėliojami balsavimo instrukcijų kaliniams mechanizmai.

Įrašuose - nurodymai, už ką kaliniai turėtų balsuoti, o už ką – ne, bei paaiškinimai, kaip įkalintiesiems bus atlyginta už jų balsus. Kaip kalinių motyvavimo priemonę, balsų „pardavėjas“ nurodo, pvz., tai, kad balsavimo dieną dalis nuteistųjų paprasčiausiai nebus mušami.

Dėl galimo balsų pirkimo DP įkalinimo įstaigose atliekamas ikiteisminis tyrimas

Teisėsaugos pareigūnai jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo balsų pirkimo Darbo partijai Lietuvos įkalinimo įstaigose.

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS sakė, kad šis tyrimas jau pradėtas praėjusią savaitę.

V.Uspaskichas: ten buvo šantažas, ne operatyvinė medžiaga

Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas nepripažįsta jo partijai metamų kaltinimų dėl galimo balsų pirkimo.

Žiniasklaidoje pirmadienį pasirodė informacija dėl slapta daryto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos derybos dėl kalinių balsų už Darbo partiją. V. Uspaskichas sakė, kad tai teisėsaugos institucijų darbas ir propaganda, o įrašas buvo padarytas siekiant „darbiečius“ terorizuoti.

"Matėsi, kad ten buvo šantažas, ne operatyvinė medžiaga", - spaudos konferencijoje Eltoje sakė jis.

Tiesa, jis neatskleidė, kokios sumos esą buvo prašoma už šio įrašo neviešinimą.

Ragino nebalsuoti už A.Paulauską

Pirmasis susitikimas tarp balsų „pardavėjų“ ir „pirkėjų“, remiantis vaizdo įrašo duomenimis, vyko rugsėjo 27 d., prie vienos iš sostinėje esančių „Statoil“ degalinių.

Jau pokalbio pradžioje moteris, susitikusi su „pardavėjais“, nurodė, kad pinigai keliauja ne per jos rankas – tai esą su J. Pinskumi susijęs „Ženia“.

„Ne, aš tau sakau, tu rytoj kalbėsi su Ženia. Jis kaip ir Pinskaus, vicemero, padėjėjas. Jis, žinai... nes pinigai eina per juos. Man pas jį imti, duoti“, - aiškino ji.

Savo ruožtu, „pardavėjas“ pradėjo vardyti skaičius.

„Tai yra tai, už ką mes galime atsakyti. Va šitos sumos. Rašiau, žinai, pavyzdžiui, tie pavieniai asmenys – tai iš viso smulkmė. Po 90-100 žmonių. Va, Naujininkai – ten 300 žmonių galim. Sudervė – tik 50 žmonių. Sigio ir Olego servisai. Kiek ten? 35 žmonės dirba. Trakų rajonas – tik 30-40 žmonių, ne daugiau. (...) Pravieniškės – 800. Kybartai, Silkinas. Mažai, 150 žmonių“, - vardijo derybų dalyvis.

Paprašytas įvardinti bendrą skaičių, jis nurodė, kad suma sudarytų „iki trijų“ tūkstančių.

„Trys po 20? Tai 60 „štukų“, - aiktelėjo moteris.

Ji nurodė esanti suinteresuota balsais už J. Pinskų ir jo žmoną.

„Supranti, kame reikalas... Kodėl eina iš skirtingų pusių. Nes mums reikia, kad laimėtų Pinskus. Ir kad laimėtų Živilė, jo žmona. Jinai čia eina į Seimą. Jinai Širvintų rajone irgi į Seimą. Ir mes „statysime“ juos. Vat juos du, po to – du iš Naujosios Vilnios, du vyrukai tokie. Na, „karoče“, pas mus 5 žmonės“, - bėrė derybininkė.

Vėliau moteris instruktavo „pardavėją“, už kuriuos „darbiečių“ kandidatus kaliniai turėtų balsuoti, o už kuriuos – ne. Pavyzdžiui, nuteistieji esą neturėtų balsuoti už Artūrą Paulauską – Darbo partijos vicepirmininką, į „darbiečių“ gretas įsiliejusį su savo buvusia Naujosios sąjungos partija.

„Už partiją. Ir 5 žmones įrašyti reikia. Paulauskas – jis irgi mūsų partijoje. Bet mes jį išmetėme. Jo iš viso, niekas už jį nebalsuoja“, - instruktavo ji.

Moteris taip pat užsiminė, kad yra ir daugiau derybinių brigadų. „O tie kiti eina. Jie nori, kad, pavyzdžiui, balsuotų už kokią nors Jolantą, taip? Mums jinai nereikalinga iš viso. Nes pas mus yra 5 žmonės, kurie viską darys“, - aiškino ji.

Išgirdusi, kad vienoje „zonoje“ gali būti problemų, nes ten „atvažiavo žmonės“, moteris tęsė: „Žinau. Bet jie agituoja kitaip. Ne taip kaip mes. (...) Ne, tai jie nori už kitus penkis žmones balsuotų. Mums svarbiausia, kad Pinskus“.

Pagrindinės derybos – partijos būstinėje

Antrasis susitikimas, kaip galima spręsti iš vaizdo įrašo, vyko vietoje, į kurią sunku patekti ne Darbo partijos nariams. Ši vieta – tai „darbiečiams“ dabar priklausančios patalpos Vilniuje, Gedimino pr. 10. Čia iki įsiliejimo į Darbo partiją buvo A. Paulausko Naujosios sąjungos būstinė. Kad derybų vieta būtų akivaizdi, filmuojantysis prieina prie lango ir aprodo atsiveriantį vaizdą: Centrinį paštą, Gedimino prospektą, Lietuvos banko pastatą.

Čia „pardavėjas“ toliau bendrauja su moterimi, su kuria anksčiau buvo susitikęs prie degalinės, ir laukė „Ženios“.

Džiaugėsi STT apsilankymu pas R.Adomavičių

Belaukdama moteris kalbėjo telefonu. Čia ji aptarinėjo didžiausią rugsėjo 28-osios aktuliją: Specialiųjų tyrimų tarnybos vizitą pas socialdemokratams atstovaujantį Vilniaus vicemerą bei J. Pinskaus konkurentą Lazdynų vienmandatėje.

„O tu žinai, kad vicemerą Adomavičių pagavo su kyšiu? Nu tai va... Nu, čia viskas gerai. Ačiū, kas čia padarė. Čia, aišku, kažkokia partija padarė, bet čia viskas gerai. Čia mums į naudą“, - telefonu kalbėjo ji.

Jei balsuosi taip, kaip reikia, tavęs nemuš

Vaizdo įrašo duomenimis, pokalbis Darbo partijos būstinėje vyko naktį iš rugsėjo 28-osios į 29-ąją. Gerokai po vidurnakčio, prisistatė ir „Ženia“ – paaiškėjo, kad tai „darbietis“ Eugenijus Maciulevičius, pernai rugpjūtį paskirtas vicemero J. Pinskaus visuomeniniu padėjėju.

Jis su abiem „pardavėjais“ reikalus aptarinėjo iš esmės. Pirmiausiai paprašė įvardinti „bendrą kiekį“. Po kiek prailgusių skaičiavimu, apsistota ties fraze „štuka“, pusantros, 600... grubiai kalbant, trys“.

„Ženia“ ant lapelio užrašė sumą. Ji „pardavėjus“ tenkino. „Na, aš manau, pakankamai. Kiek ten nueis? Penkiolika, ne daugiau“, - skaičiavo vyriškiai.

Čia „Ženia“ susirūpino: „Matai, jeigu kiekvienam – gaus, negaus“. Ir iškart buvo nuramintas, kad „zonose“ ne kiekvienas „gauna“. Esą kai kurių pakaks ir nemušti.

„Ne, ne, ne. „Zonose“ kiekvienas negaus. Ir niekada negaudavo. Jie gaus tūkstančiui žmonių du kibirus arbatos. Po puodelį arbatos. (...) Va. O kai kurių paprasčiausiai nemuš“, - kalbėjo „pardavėjas“.

Skaičiai koregavosi, sąrašas pokalbio eigoje trumpėjo.

„Pardavėjas“, rodydamas savo pateiktą sąrašą, „Ženios“ teiravosi: „Čia 100 procentų – va šitose. Tiktai vat čia reikia sužinoti, kas iš jūsiškių ten važiavo.“

„Ženia“ atsakė žinantis, kas tas asmuo – kitas „darbietis“ Viačeslavas Ždanovičius, kurį jis apibūdino kaip „buvusį „mentą“.

Kad nenutiktų taip, kaip pernai

Vėliau vyriškis, kaip rodo įrašas,  „pardavėjus“ instruktavo, kaip atrodo balsavimo biuleteniai ir kaip juos reikia pildyti: nuo partijos numerio iki reitingavimo sąraše.

„Būtinai. Kad būtinai užbrauktų numerį šitos partijos. Tai yra Darbo partija. Trečias numeris. Ir duosime dar šitą reitingą tiems žmonėms, kuriems reikia. Visiems, kiek ten – trys „štukos“, dvi „štukos“ – kiek bus, tiek šitų lapelių ir perduosime. Tuos lapelius kiekvienas turi gauti. Nežinau, kokiu paštu. Kalėjimo paštu, ar kaip“, - bėrė „Ženia“.

Aiškindamas reitingavimo subtilybes, jis nurodė, kad „šitie žmonės“ „susimes“.

„Reiškia, jie susimeta čia, mes sumetame krūvą, perduodame ten. Išeina, kad šitie reitingai privalomi“, - tęsė vyriškis.

Jis priminė ir pernykščius savivaldos rinkimus, kuriuose esą pirmumo balsus gavo ne visi, kurie juos turėjo gauti.

„Sakau, pas juos bus šitos „špargalkės“. Jeigu jie sugebės šitas „špargalkes“ išlaikyti iki galo ir turės prie savęs, jie šimtu procentų padarys taip, kaip reikia. Jeigu kas sakys „ai, aš įsiminiau“... Pernai aš irgi ėjau į rinkimus. Pas save, savo rajone, „Panaruose“. Vaikinai visi savi, „Panaruose“ užaugę. Viskas gerai, viskas. Kontroliuoja situaciją, viską. Vienas, mane įrašo ir partiją užbraukia. Man, iš vienos pusės, kaip ir gerai. O su manim vaikinai eina penketuke – ir nei vienas negauna, supranti? Aš gaunu, jie negauna. Man kaip ir normaliai, o „pacanams“ tai ne normaliai“, - aiškino „Ženia“.

Jis taip pat skundėsi nesklandumais išankstiniame balsavime.

Galų gale trijulė susitarė dėl „preliminarių“ skaičių.

„Mes dabar taip preliminariai. Aš jau padariau paskaičiavimus, kiek gali būti iš tikrųjų. O susitiksime mes, t.y. aš susitiksiu rytoj. Susitiksiu rytoj su žmonėmis, su šiuo penketuku. Mes apsitarsime. Aptarsime, kokiomis dalimis visa tai eis“, - sakė „Ženia“.

Po dar vieno derybų rato, sutarta dėl „šešių“. Visa trijulė palypėjo laiptais, į kabinetą, kuriame sėdėjo jau anksčiau su „pardavėjais“ bendravusi moteris. Vyriškiai išėjo, paprašydami palydos – jie juokais sakė nenorintys papulti į „Paulausko kabinetą“.

Vaizdo įrašą DELFI pavyko gauti dalyvaujant Liberalų ir centro sąjungos kandidatei į Seimą Jurgitai Gintautaitei.

Z.Vaigauskas: to turi imtis teisėsauga

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas DELFI teigė, jog šią informaciją vertinti reikia labai rimtai.

„Teisėsaugos institucijoms reikia atiduoti šitokius dalykus. Vertins VRK. Bet mes dar tos medžiagos neturime. Ir aš tikiuosi, kad vertins labai griežtai. Norėčiau pirma tą medžiagą pamatyti“, - sakė Z. Vaigauskas.

Kreipimąsi į teisėsaugą dėl šios istorijos jis teigė laikantis „teisingu požiūriu“. Kaip tai gali atsiliepti VRK sprendimams, esą dar anksti prognozuoti.

„Šitokius dalykus turi spręsti teisėsaugos institucijos. Nematau kito kelio, kaip tą medžiagą viešinti. Ir teisėsaugos institucijos, tikiuosi, savo darbą atliks sąžiningai“, - pridūrė VRK vadovas.

E.Maciulevičius: susitikinėjau su rinkėjais

DELFI pavyko susisiekti ir su J. Pinskaus visuomeniniu padėjėju E. Maciulevičiumi. Jis tvirtino susitikinėjęs su rinkėjais ir neigė derėjęsis dėl kalinių balsų.

– Pas mus papuolė toks vaizdo įrašas, kur jūs Darbo partijos patalpose, Gedimino pr. 10, lyg tai deratės dėl kalinių balsų pirkimo su dviem vyriškiais.

– Ką darom?

– Ten eina kalbos apie „zonas“, apie konkrečius balsus, balsavimą už konkrečius kandidatus.

– Kokios „zonos“, apie ką jūs dabar kalbat? Kokius balsavimus ir kokias „zonas“? Nesuprantu, apie ką jūs dabar kalbat. Pirkimas ko?

– Balsų.

– Balsų pirkimas?

– Taip.

– Jūs skaitote, kad aš esu pirkėjas kažkokių tai atitinkamų...

– Na, vaizdo įraše jūsų veidas yra matomas ir jūs su dviem vyriškiais kalbatės apie konkrečius skaičius. Apie konkrečiais įkalinimo įstaigas.

– Apie ką mes kalbam? Apie konkrečius skaičius įkalinimo įstaigų? Aš, palaukit. Nelabai supratau. Įkalinimo įstaigos – mes rezultatų net tų negalime turėti, kadangi mums tokių rezultatų niekas nepateikė.

– Šitas pokalbis, jeigu tikėti tais duomenimis, kur yra nurodyti, tai vyko rugsėjo 28 dieną. Tiksliau, naktį iš 28-osios į 29-ąją.

– Jūs norite pasakyti, kad jūs mane norite kažkokiu būdu šantažuoti? Aš nelabai suprantu, apie ką eina kalba.

– Aš skambinu kaip žurnalistas, prašau jūsų komentaro.

– Aš jums galiu komentarą labai paprastą pasakyti. Jokių balsų. Visų pirma, niekas niekados negali būti iš anksto. Ir aplamai, kažkokių tai balsų pirkimas ir kažkokių tai dalykų. Jūs įsivaizduojate, kad jūs mane kaltinate įstatymų pažeidimais. Kokie gali būti balsų pirkimai? Nes jeigu kalbame mes apie kažkokius tai atitinkamus, sakykime... Bet ne. Apie įkalinimo įstaigas aplamai net nekalbėjom. Kodėl čia jūs kalbat apie tokius dalykus? Aš nelabai suprantu.

– Ten, pavyzdžiui, Pravieniškės konkrečiai buvo minimos, įraše mačiau.

– Pravieniškės?

– Taip.

– Net neturiu, kad pas mane ten kažkas tai pažįstamų būtų. Jūs tikriausiai kažką painiojate. Jūs man pateikite kažkokius tai...

– O jūs buvote su dviem vyriškiais susitikęs 28 dieną? Tiksliau, naktį iš 28-osios į 29-ąją.

– Su kuo?

– Ten buvo du vyriškiai. Rusakalbiai.

– Ir kas dabar? Tie rusakalbiai, kas jie tokie?

– Na, jie prisistatė kaip žmonės, galintys suorganizuoti balsavimą. Ten buvo kalbama apie instrukcijas, lapelius, kur surašyti kokius numerius

– Jūs iš tikrųjų klystate. Jūs nesąmones kažkokias sakote. Iš tikrųjų. Jokių su jokiais vyriškiais. Galų gale, jokiais tokiais pokalbiais. Aš net kalbėti negalėjau. O kodėl jūs taip skaitot, kad aš tenai galiu kalbėti apie kažkokius tai veiksmus?

– Atrodo, jūsų veidas matyti.

– Veidas? Aš galiu kalbėti... Jūsų įsivaizduokite, aš per atitinkamus kokius du mėnesius mačiausi apie su kokiais keliais šimtais žmonių. Jūs dabar sakote apie kažkokius tai papirkimus. O aš kalbėjau su žmonėmis apie rinkimus aplamai. Aplamai, aš net nežinau, su kokiais tai žmonėmis. O jų buvo apie keletą šimtų. Aš tiesiog kaip žmogus, kuris vykdžiau agitacines programas, tai čia yra visai kiti dalykai. Čia jūs painiojate du skirtingus dalykus. Kas liečia, sakykime, bendravimą su rinkėjais, ir papirkimai. Tai jūs labai skirkite du skirtingus dalykus. Jūs supraskit...

– Sakėt, kad susitiksit su tais žmonėmis, „tuo penketuku“. Cituoju: „Mes apsitarsime. Aptarsime, kokiomis dalimis visa tai eis“. Čia rusiškai visa tai buvo.

– Iš kur jūs tokius turite duomenis? Jūs nebandykite mane dabar spausti kažkokiais tai... Ką jisai sako, tas vaizdo įrašas? Kad aš su rinkėjais buvau susitikęs? Ar su kuo?

– Su dviem vyriškiais.

Kas tie vyriškiai? Gal jie buvo rinkėjai tuo metu, kada aš buvau su jais bendravęs. Kas ten jie tokie? Aš dabar net neįsivaizduoju.

– Tikiu, kad jie balsavo šiandien. Jie – rinkėjai, kaip ir visi Lietuvos piliečiai.

– Tvarkoj. Bet prie ko čia, sakykite, man... Kad jeigu aš bendrauju su rinkėjais ir jie šiandien balsavo, kodėl būtinai surišta su tuo pirkimu? Kodėl jūs apie tai kalbat?

– Dar viena citata. Atrodo, Jūsų. „ Kad būtinai užbrauktų numerį šitos partijos. Tai yra Darbo partija. Trečias numeris. Ir duosime dar šitą reitingą tiems žmonėms, kuriems reikia. Visiems, kiek ten – trys „štukos“, dvi „štukos“ – kiek bus, tiek šitų lapelių ir perduosime. Tuos lapelius kiekvienas turi gauti. Nežinau, kokiu paštu. Kalėjimo paštu, ar kaip“.

– Palaukit. Jūs nepainiokit kai kurių dalykų. Jūs tiesiog... aš žinau jūsų, žurnalistų, metodą. Jūs, patikėkite. Jūs galite iš bet kokių žodžių padaryti kažkokius tai sau naudingus žodžius. Nu jūs patikėkit.

– Čia jūsų žodžiai?

– Kokie žodžiai? Jokių žodžių tokių neminėjau. Apie ką jūs kalbate? Jūs man duokite kažkokią medžiagą, jūs man pateikite kažkokius tai įrodymus, kad aš kažką tai tokių dalykų sakiau. Aš niekados gyvenime tokių žodžių net negalėjau sakyt. Kažkokios „štukos“, apie ką jūs čia dabar kalbat?

– Na, čia rusiškai.

– Na tai gerai, tai rusiškai. Tai nesvarbu – rusiškai, lenkiškai ar dar kažkokia kita kalba, ar angliškai. Aš kalbu apie tai, kad jūs pateikite man kažkokius tai duomenis, įrodymus. Galų gale, kodėl mes dabar kalbame apie tokius dalykus, apie kuriuos aš tiesiog net neprisimenu.

– Vaizdo įrašo tikrai neslėpsim. Pamatysit.

– Tai jūs man parodykit tą vaizdo įrašą, man tada būtų aišku. Aš gal galėčiau jį pakomentuoti. Jūs dabar mane klausiate apie tai, apie kuriuos... Aš sakau, per savo tą visą laikotarpį rinkiminį aš bendravau su tiek žmonių, kad aš net neįsivaizduoju, apie ką jūs dabar kalbate.

– Na, čia buvo kalba apie tris tūkstančius žmonių. Tiek tie du vyriškiai suskaičiavo.

– Nu tai gerai. Jie suskaičiavo kažkokius tai tris tūkstančius žmonių. Tai kas dabar? Prie ko čia aš dabar?

– Na, jums esant apie tai buvo pokalbis.

Tai kai buvo pasakyta apie tai, kad atitinkamai tiek tai žmonių yra, kurie gerbia arba ten, sakykim, palaiko Darbo partiją. Tai prie ko čia dabar jūs tą sakote apie pirkimus? Kodėl jūs minite apie tai?

– Na, ten ėjo kalba apie konkrečias sumas. Jūs ant lapelio kažką tai braižėt, skaičius rašėt.

– Palaukit. Vat jūs įdomūs, žurnalistai. Vat patikėkite. Mes kažkur tai braižom, kalbame, kiek tai galėtų palaikyti visuomenės nuomonę, kokia yra, kiek jie galėtų palaikyti Darbo partiją. Tai kodėl jūs skaitote iš karto apie visus tokius, paišote man kažkokius tai vat tokius – papirkimai, ten kažkokie tai dalykai. Na, ką jūs dabar bandote iš manęs išlupti? Kad aš pasakyčiau, sakyčiau, pradėčiau kalbėti apie tai, kad mes viską nupirkome dabar? Ką jūs dabar bandote kalbėti? Aš nesuprantu, ką jūs bandote man pasakyti tuo. Arba jūs norite šantažuoti tai, kad Darbo partija kažką tai, tokius neteisėtus veiksmus daro. Ar aš asmeniškai?

– Aš nešantažuoju.

– Bet tai jūs sakote tokius dalykus, kuriuos jūs išverčiate į tai, kaip jums yra naudinga. Bet tai visiškai to nėra.

– Aš sakau, kas yra užfiksuota vaizdo įraše.

– Bet tai jūs... Jūs įsivaizduokite. Jūs užfiksuojate vaizdo įrašą, bet jūs negalite man pasakyti fakto. Apie kokius dabar faktus mes galim kalbėti? Mes galim su jumis susitikti. Jūs man parodykite kažkokius įrašus, aš jums pakomentuosiu. O dabar jūs kalbate apie tai, kuriuos aš per tiek žmonių bendraudamas, aplamai, per visą tai, sakykim, per Vilnių, per Lietuvą. Ir jūs dabar sakote... Aš tiek su žmonėmis bendravau. Jūs man dabar konkretų kažkokį atvejį sakote, bet jūs man nieko nepateikėte. Jūs tiktai sakote, kad kažkas tai yra. Pateikite man, aš tada komentuosiu. Kaip aš dabar galiu telefonu komentuoti?

– Na, aš klausiu, ar buvo toks pokalbis, ar nebuvo.

– Patikėkite. Jeigu pas mane netgi buvo pokalbiai kokie nors su kokiais tai žmonėmis, tai yra tiesiog konkrečiai paprasti klausimai. Agitaciniai procesai. Kas liečia rinkimų. Bet jokių su tuo surišta, su kažkokiais pirkimais, jokių būti ten net negali. Aš jums komentuoju atvirai ir komentuoju atsakingai. Jeigu jūs norit iš manęs išgirsti kažką tai kito, jūs to neišgirsite.

– O jūs tame pokalbyje minėjote Viačeslavą Ždanovičių?

– Palaukit. Šitas žmogus... Aš net neminėjau tokių jokių pavardžių. Apie ką jūs dabar kalbat?

– Ir pavartotas terminas „buvęs „mentas“.

– (juokiasi) Ot, jūs duodat. Žinokit, jūs dabar ištraukas iš kažkokių tai mano žodžių, iš kažkur tai kažką tai ištraukėte. Tai patikėkite, tokių žodžių gali būti per atitinkamą laikotarpį labai daug, įvairiausių. Ir juos galima sudėti iš skirtingų pozicijų. Ir dar kartą aiškinu jums – jūs pateikite man paprastą, elementarų įrašą ar kažkokį tai veiksmą. Aš jums pakomentuosiu. Aš dabar net neįsivaizduoju, apie ką eina kalba.

Po šio pokalbio „darbietis“ pasiūlė susitikti ir aptarti vaizdo įrašą, o įrašo turinį vadino nesąmonėmis.

www.DELFI.lt
 
1592
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Lietuvoje

A. Michnikas: kam naudingas Lietuvos ir Lenkijos santykių griovimas (30)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 22:09
Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas sako, kad įvykių Ukrainoje kontekste, Lietuvos ir Lenkijos ginčai yra absurdiški, o Vilniaus ir Varšuvos santykių griovimas naudingas tik Maskvai.

Sumaištis Irake: kodėl Vakarai delsia? (41)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 21:07
Pasaulį apskriejus žiaurios žurnalisto Jameso Foley egzekucijos vaizdo įrašui, Vakarai suskubo pasmerkti Islamo valstybės (IS) kovotojus, o JAV prezidentas Barackas Obama juos pavadino vėžiu.

Atstovas apie nežmoniškas sąlygas Lukiškėse: dabar taip nebėra (29)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 18:35
Danijos teismas atsisakė Lietuvai išduoti dėl išžaginimo nuteistą, bet į savo gimtinę pasprukusį verslininką Bjarke Schultzą. Ir to priežastis nežmoniškos Lukiškių izoliatoriaus sąlygos.

Darbo partija neskuba priimti sprendimo dėl LLRA (17)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 18:27
Ketvirtadienį susirinkęs Darbo partijos prezidiumas konkrečių sprendimų dėl koalicijos ateities bei partijos deleguojamų viceministrų nepriėmė.

Kaip Rusijos propaganda apgavo viešųjų ryšių specialistę (61)

2014 rugpjūčio mėn. 21 d. 17:07
Viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė „Žinių radijui“ papasakojo, kad Rusijos propaganda yra taip profesionaliai sukurta, kad net ir specialistė buvo jos paveikta.