Minėtos trys ministerijos, disponavusios didžiausiais ES pinigų srautais 2007-2013 m. paramos laikotarpiui, veikiausiai bus tarp pinigingiausių ir naujoje 2014-2020 m. perspektyvoje. Tačiau derybose dėl valdžios dalybų politologas Algis Krupavičius ragina vertinti ne tik ministerijų piniginių storį, bet ir jų įtaką bei ministro kedės saugumą.
Šios trys ministerijos dažnai linksniuojamos būsimosios vyriausybės kėdžių dalybose. Viena politinė jėga – paskutinė prie derybų stalo pakviesta Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) – netgi išreiškė norą kontroliuoti visas tris, tačiau A. Krupavičius mano, kad tai buvo blefas arba ženklas, kad lenkai į koaliciją apskritai nenori.
Turtingiausios ministerijos – didelė pagunda
Kol kas didžiausia „laisvų“ europinių pinigų suma gali pasigirti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ŽŪM portalo paramakaimui.lt skelbiamais duomenimis, pagal 2007-2013 m. Kaimo plėtros programos lėšas patvirtinta ES lėšų suma – daugiau kaip 6,15 mlrd. Lt. Skaičius įspūdingas, tačiau likutis – vis dar solidus. Iš viso 2007-2013 m. Kaimo plėtros programai skirta daugiau nei 7,58 mlrd. Lt.
Finansų ministerijos DELFI pateiktais duomenimis, antras gardžiausias kąsnis – Susisiekimo ministerija. Šios ministerijos veiksmų programų prioritetams 2007-2013 m. numatyta beveik 5,36 mlrd. Lt ES paramos. Spalio 25-osios duomenimis, projektams, kurių įgyvendinimo sutartys jau sudarytos, skirta kiek daugiau nei 4,14 mlrd. Lt.
Trečia daugiausiai nepadalintų ES lėšų turinti ministerija – Ūkio ministerija. Jos projektams skirta beveik 4,62 mlrd. Lt ES paramos. Tuo tarpu visam 2007-2013 m. laikotarpiui jai numatyta kiek daugiau kaip 5,5 mlrd. Lt.
ES pinigais kvepia ir daugiau ministerijų. Nemažomis lėšomis disponuoja Socialinės apsaugos ir darbo, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijos.
A.Krupavičius: partijos turbūt žvelgia ir į naują finansinę perspektyvą
Politologo A. Krupavičiaus nuomone, kadenciją baigianti dabartinė Vyriausybė savo įpėdiniams paliks nedaug, taigi su dar nepanaudotais ES pinigais manevro laisvė nebus didelė. Esą kur kas daugiau dėmesio politikai veikiausiai skirs 2014-2020 m. finansinei perspektyvai.
„Nauja finansinė perspektyva, strategijos išdėstymas, prioritetų nustatymas, finansiniai srautai bus vieni iš svarbiausių naujosios vyriausybės darbų. Manau, politikai turėtų žiūrėti toliau nei vienerius metus į priekį“, - DELFI sakė A. Krupavičius.
Anot jo, tikėtina, kad tos pačios trys ministerijos didžiausius ES lėšų krepšelius valdys ir 2014-2020 m. perspektyvoje, tačiau derantis dėl ministrų kėdžių pinigai nėra vienintelis svarbus faktorius.
„Pirmas dalykas – tai, kad partija gautų ministrų portfelių kiekį, proporcingą turimų Seimo nario mandatų skaičiui. Antras kriterijus – ministerijų svoris, įtaka. Pirmiausiai matuojant finansinėmis galiomis. Ir trečias dalykas – ministro posto saugumas. Pavyzdžiui, krašto apsaugos ministras yra labai saugus, teisingumo ministras dažniausiai irgi yra pakankamai saugus – retai įsivelia į skandalus. (...) Ministerijos, į kurių sprendimus piliečiai labiau reaguoja: Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Finansų. Be abejo, partijos nori tų ministerijų, kurios pagal savo finansines galias turi didesnį poveikį“, - tęsė A. Krupavičius.
Lenkai blefuoja?
Didžiausius ES pinigus valdančiomis ministerijomis domisi daugelis naujosios daugumos formavime dalyvaujančių politinių jėgų. Kol kas aišku tik tiek, kad socdemai žada finansų ir užsienio reikalų ministrus skirti pagal prezidentės pasirinkimą. Apie likusias ministerijas kalbama atsargiau – tik LLRA pareiškė norinti ŽŪM, Susisiekimo, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministeriją, galbūt atsisakant ambicijų užimti ūkio ministro postą.
Tokius LLRA užmojus A. Krupavičius laiko arba blefu, arba ženklu, kad ši partija iš tiesų neketina jungtis prie valdančiųjų.
„Mano vertinimas yra labai paprastas. Lenkai, atrodo, blefuoja su savo norais. Priežastys neaiškios, bet prašyti trijų ar keturių ministerijų aštuonių žmonių frakcijai yra neadekvatu ir nelogiška. Taip elgiamasi tiktai vienu atveju – kai nenori tapti koalicijos partnere“, - aiškino politilogas.
Anot jo, jei LLRA prisijungs prie valdančiųjų, ši partija veikiausiai gaus vieną ministeriją, ir ši ministerija nepretenduos į didelius pinigų srautus.
Stengiasi išsaugoti paramos dydį
Kaip atrodys ES lėšų krepšeliai naujuoju paramos laikotarpiu, dar anksti prognozuoti. Juolab, kad Lietuvai ES paramos dozė, palyginti su 2007-2013 m. laikotarpiu, gali būti sumažinta.
„Šiuo metu ES vyksta derybos dėl viso ES biudžeto 2014-2020 m., kurio dalis (apie 37 proc.) yra lėšos, skirtos ES sanglaudos politikai, t.y. ES struktūrinės paramos investicijos. Kadangi yra didelis spaudimas iš turtingųjų valstybių narių mažinti bendrą ES biudžeto apimtį būsimame laikotarpyje, todėl derybose Lietuvai yra didelis iššūkis išlaikyti bent jau 2007-2013 m. turėtas ES paramos apimtis visose ES biudžeto finansuojamose srityse, t.y. sanglaudoje (t.y. struktūrinės paramos investicijos), žemės ūkio, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, Specialioje tranzito (Kaliningrado) schemoje.
Pagal pradinį Europos Komisijos pasiūlymą Lietuva gautų apie 11 proc. mažiau ES struktūrinės paramos. Vis dėlto Lietuva sieks, kad ES struktūrinės paramos dydis nebūtų mažesnis nei 2007-2013 m.“, - teigiama Finansų ministerijos DELFI pateiktame komentare.