„Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią apklausą apie artėjančius rinkimus, A. Zuoko užsakymu, atliko 2023 metų sausio 26–vasario 2 dienomis. Jos metu apklausti 600 Vilniaus gyventojų, turinčių teisę balsuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose.
Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4 proc. punktų.
Respondentai buvo paklausti, už kurią partiją ketina balsuoti rinkimuose į sostinės tarybą. Daugiausia – 22,5 proc. – rinkėjų nurodė, kad balsuos už TS-LKD, 11,1 proc. rinkėjų, kad – už partiją „Laisvės ir teisingumas“, 9,8 proc., kad balsuos už Laisvės partiją.
Toliau su 7,8 proc. palaikymu rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), su 6,9 proc. palaikymu – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), su 4,5 proc. palaikymu – Liberalų sąjūdis, su 4,4 proc. palaikymu – Nacionalinis susivienijimas.
Norint gauti mandatų savivaldybės taryboje, reikia turėti ne mažesnį kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų palaikymą. Taigi, neatsižvelgus į paklaidą, minėtos partijos, apklausos duomenimis, turėtų įveikti kartelę ir gauti mandatų Vilniaus miesto taryboje.
Verta paminėti, kad 16,6 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad nežino, už kurią partiją planuoja balsuoti sostinės tarybos rinkimuose.
Perspėjo konservatorius
Respondentai taip pat buvo paklausti, kuris kandidatas į Vilniaus merus, jų nuomone, geriausiai vadovautų sostinei, eidamas mero pareigas.
Čia pirmoje vietoje su 25,1 proc. palaikymu rikiuojasi buvęs Vilniaus vadovas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pretendentas rinkimuose A. Zuokas, antroje vietoje su 16,9 proc. palaikymu rikiuojasi dabartinis Vilniaus vicemeras, TS-LKD kandidatas į sostinės merus V. Benkunskas, trečioje su 13,2 proc. palaikymu – Seimo narys, iš TS-LKD pašalintas, nepriklausomai į merus išsikėlęs M. Majauskas.
7,3 proc. apklaustųjų teigė, kad geriausiai, jų nuomone, Vilniui vadovautų Seimo narys, Laisvės partijos kandidatas rinkimuose Tomas Vytautas Raskevičius, 4,1 proc. teigė, kad – Seimo narė, socialdemokratų kandidatė Rasa Budbergytė, 2,6 proc. teigė, kad – Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Vytautas Sinica, o 2,5 proc. apklaustųjų teigė, kad – europarlamentaras, LLRA-KŠS lyderis Waldemaras Tomaszewskis.
Kiti kandidatai į merus, kaip gebantys geriausiai vadovauti Vilniui, apklausos duomenimis, rinktų mažiau nei 2 proc.
Vertindamas apklausos rezultatus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga atkreipė dėmesį į sėkmę, pranašaujamą konservatoriams. Jie, apklausos duomenimis, turėtų gauti daug mandatų Vilniaus taryboje.
„Žiūrint į lentelę, mano pirma mintis yra ta, kad Vilniuje konservatoriai yra populiariausia partija. Matyt, tai šiek tiek skiriasi nuo bendro Lietuvos konteksto, kadangi ši partija [sostinėje] yra gerokai populiaresnė. Ir jeigu meras bus ne konservatorius, žinoma, stipri frakcija taryboje apsunkins mero darbą ir galimas konfliktas“, – Delfi komentavo politologas.
Kalpokas: maniau, kad palaikymas konservatoriams bus mažesnis
Partija „Laisvė ir teisingumas“ nacionaliniu mastu nėra tokia populiari ir Seime jai atstovauja tik vienas politikas, bet štai sostinėje jos populiarumas žymiai didesnis, pastebėjo S. Spurga.
„Matyt, dėl to, kad A. Zuokas yra populiarus tarp dalies vilniečių“, – pridūrė jis.
Politologo matymu, sprendžiant iš apklausos rezultatų, Vilniuje į koaliciją, kaip ir dabar, galėtų jungtis Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis, tuo labiau, jeigu įvertintume paklaidos ribas, o nežinantys už ką balsuoti pasirinktų šias partijas.
„Matyt, visų pirma, šios partijos pažiūrės, ar jos gali sudaryti koaliciją taryboje. Tada, jeigu neužteks balsų, vyks derybos su kitomis partijomis“, – prognozavo S. Spurga.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas atkreipė dėmesį į tai, kada atlikta apklausa – konservatorius jau buvo užgriuvęs skandalas dėl įtarimų galimu vaikų seksualiniu prievartavimu ir tvirkinimu dabar jau buvusiam kolegai Seime Kristijonui Bartoševičiui, dėl galimo informacijos nutekinimo.
Nepaisant skandalo, konservatoriai su turimu populiarumu atsiplėšė nuo kitų partijų.
„Pagal datas, apklausa vykdyta prasidėjus K. Bartoševičiaus skandalui. Šitame kontekste konservatoriai vis dar neblogai atrodo. Aišku, nuo to laiko jie įdėjo dar daug pastangų, kad atrodytų kuo prasčiau, bet šiaip jų pozicijos Vilniuje atrodo tikrai stiprios ir tas atsiplėšimas irgi yra gana didelis.
Aišku, klausimas, kiek tos pozicijos bus susilpnėjusios nuo apklausos atlikimo, o tikrai bus, bet vis tiek atrodo neblogai“, – vertino I. Kalpokas.
Spėja, kad taryba bus marga
Jis sakė tikėjęsis, kad konservatorių rezultatas bus prastesnis.
„Savivaldos rinkimai vis tiek kažkiek būna atsieti nuo nacionalinės politikos, bet Vilniaus situacija yra gana savotiška žiūrint ir į ankstesnius rinkimus tiek ir savivaldos, tiek ir nacionaliniu lygmeniu – konservatoriai, centro dešinės ir liberalios jėgos tradiciškai būdavo dominuojančios. Šia prasme [esamas rezultatas] tarsi ir labai nestebina, bet aš šioje vietoje tikėjausi mažesnio konservatorių procento. Bet, jeigu žiūrėtume, kas vyko toliau ir kaip klostėsi įvykiai, tendencija nežinau, ar būtų į stiprėjimo pusę“, – svarstė VDU politologas.
Žvelgdamas toliau, jis atkreipė dėmesį į rinkėjų reiškiamą palaikymą Nacionaliniam susivienijimui, įmanoma, kad partija gautų mandatų taryboje:
„Aišku, kuo mažesni patekimo procentai, tuo sunkiau įsivaizduoti, kokia situacija, turint omeny paklaidas, bet Nacionalinis susivienijimas kol kas yra tokioje pozicijoje, kad, atrodo, galėtų patekti į tarybą.
Tai Vilniuje būtų nemenkas pasiekimas, turint omeny, kad Vilnius yra laikomas liberaliausiu ir laisviausiu Lietuvos miestu. Čia ryškiai konservatyvios jėgos sėkmė būtų gana įdomi.“
„Panašu, kad Vilniaus taryba bus gana marga, jeigu tos partijos, kurios, pagal procentus, dabar atrodo galėtų pretenduoti ir pateks ten.
Socialdemokratai galėtų sugrįžti, tas ir įdomu, nes Vilniuje istoriškai pastaruoju metu jie labai jau nesėkmingi būdavo.
Galima numanyti, kad jeigu tokios tendencijos ir pasitvirtins, bus įdomus ir sudėtingas laikotarpis formuojant valdančiąją daugumą taryboje“, – toliau komentavo pašnekovas.
Baltrukevičius: panašaus rezultato galima tikėtis
Tiesa, Seime frakcijas turintiems demokratams ir „valstiečiams“ Vilniuje apklausa nežada sėkmės.
„Tai gal ir neturėtų stebinti. „Valstiečiai“ nė per vienus rinkimus, net tada, kai buvo jų piko laikotarpis, Vilniuje nebuvo stiprūs. Bet demokratai, tikėtina, kad tikėjosi daugiau, taip pat į merus keldami ir L. Savicką“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Delfi kalbintas Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius teigė, kad apklausos rezultatai atrodo arti realybės.
„Panašaus rezultato per rinkimus, turbūt, visai ir įmanoma būtų tikėtis. Tie patys Seimo rinkimai labai aiškiai parodė, kad Tėvynės sąjungos pozicijos Vilniuje yra ganėtinai stiprios. „Laisvės ir teisingumo“, aišku, rezultatus tempia A. Zuoko faktorius.
Laisvės partijai šie rinkimai sunkesni ir dėl to, kad ji prieš tai buvo valdančioji ir, aišku, [ant jos krenta] atsakomybė. Lenkų rinkimų akcija – lenkakalbiai, rusakalbiai Vilniuje ją timpteli į viršų, socialdemokratai, Liberalų sąjūdis – irgi rezultatai, kokių gal galima tikėtis.
O štai dėl Nacionalinio susivienijimo nesu per daug nustebęs. Aišku, tai – išskirtinumas, bet anksčiau buvo Lietuvos sąrašas, kuris vis tiek orientuotas į panašų rinkėją ir gana gerai Vilniuje pasirodydavo“, – dėstė jis.
Kodėl skandalas nepaveikė rezultatų
Analitikas svarstė, kad skandalas susijęs su įtarimais K. Bartoševičiui, galimu informacijos nutekinimu neturėtų paveikti konservatorių rezultatų savivaldoje:
„Savivaldos rinkimai turi savo specifiką. K. Bartoševičius rinkimuose nedalyvauja, iš Tėvynės sąjungos daugiausiai į nemalonius klausimus atsakinėja Ingrida Šimonytė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gabrielius Landsbergis, nė vienas jų rinkimuose tiesiogiai nefigūruoja. Ir čia vėl, manau, ištikimiausių Tėvynės sąjungos rinkėjų, net ir dabartinė K. Bartoševičiaus skandalo fazė, dar neatbaidytų, mes nežinom, kuo viskas pavirs, sužinosime, dėl to tos pozicijos gana stabilios.“
Delfi kalbinti politologai įvertino ir kitoje lentelėje pateiktus rezultatus, kur gyventojai atsako, kurį kandidatą į merus matytų kaip geriausiai vadovaujantį sostinei.
Visi jie atkreipė dėmesį į klausimo formuluotę.
„Šiuo atveju pateikimas rodo, kad apklausa atlikta pagal visus sociologinius reikalavimus, bet vis tiek užsakovas gali formuluoti klausimus manydamas, kad taip gali gauti tokį rezultatą, kuris jam atrodys palankesnis“, – teigė M. Baltrukevičius ir ragino į politikų užsakytas apklausas žiūrėti su atsargumu.
MRU politologas S. Spurga svarstė, kad, užduodant klausimą apie geriausią vadovavimą, bandoma manipuliuoti rinkėjų sąmone:
„Kodėl čia būtent taip suformuluota, kai dėl partijų klausiama „ar balsuotumėt“, o čia – „vadovautų“. Čia yra detalės, kurios atkreipia dėmesį, atrodo, mėginama tam tikru būdu paveikti psichiką, gal pasąmonę tų, kurie atsakinėja.“
Mano, kad Raskevičius su situacija jau susitaikė
„Su visomis apklausomis būna, kaip suformuluosi klausimą, taip ir atsakys. Čia, ko gero, ir taikomasi į kažkokius įspūdžius ir įvaizdžius, negu į realias balsavimo intencijas, nes potencialus rinkėjas galėtų mąstyti: taip, A. Zuokas būtų visai neblogas meras, gal ir tvarkėsi neblogai, kaip populiaru sakyti – ir sau ėmė, bet ir miestui davė, bet aš už jį nebalsuosiu, nes tas laikotarpis kaip ir praėjo, skandalai nelabai skaniai atrodo, balsuosiu už ką nors kitą. Tai šioje vietoje tą kitokią klausimo formuluotę matyčiau kaip bandymą parodyti, kuo didesnę įmanomą paramą <...>.
Kai galima afišuoti gerus procentus, yra viltis, kad tie procentai pasidarys save išpildančia pranašyste, nes žmonės galvos – A. Zuokas populiarus, mes norime balsuoti už nugalėtojus, tai balsuosime už A. Zuoką“, – antrino I. Kalpokas.
Be kita ko, pasak jo, iš šios apklausos rezultatų nematyti, ką žmonės remtų antrajame Vilniaus mero rinkimų ture, o tai esą iškalbinga.
„Pasirinkimas [tokio klausimo] neįtraukti, man atrodo, irgi toks strateginis žingsnis, o ne šiaip netyčia nėra <...>. M. Majauskas irgi deda apklausas su antru turu, nes nori pasirodyti, kad jis yra tas kandidatas, kuris turi daugiausiai šansų antrame ture prieš A. Zuoką“, – vertino VDU politologas.
Turint omenyje paklaidos ribas, pagrindinė kova dėl vietos antrajame rinkimų ture, pasak jo, vyks tarp V. Benkunsko ir M. Majausko. Tam, I. Kalpoko matymu, įtakos turės ir nacionalinės politikos kontekstas.
„V. Benkunsko ir M. Majausko situacija yra įdomi, nes skirtumas – visiškai paklaidos ribose. Bus įdomi [įvykių] dinamika dabartinės nacionalinės politikos kontekste tarp konservatorių kandidato ir jau nebe konservatorių kandidato, nors irgi su ne itin vykusiu seksualinio elgesio šleifu, tik susijusio ne su vaikais.
Kad būtent tarp šitų dviejų kandidatų vyks pagrindinė kova dėl antrosios vietos, ko gero, tai buvo galima įtarti. Ir žiūrint koks neįprastai tylus yra toliau besirikiuojantis T. V. Raskevičius, tai, greičiausiai, su šita situacija jau yra susitaikyta“, – dėstė I. Kalpokas.
Pasigedo esminio klausimo ir apklausos rezultatų
Išryškėjęs vaizdas, kai tarp geriausiai vertinamų pirmoje vietoje rikiuojasi A. Zuokas, o antrą vietą, įvertinant paklaidos ribas, dalijasi V. Benkunskas ir M. Majauskas, pasak S. Spurgos, atitinka realią situaciją.
„Esu vilnietis, bendrauju ir seku žiniasklaidą, labai panašų įspūdį ir susidariau. Bet šiuo atveju yra taip, kad A. Zuokas turi savo šalininkų ir neturi daugiau kaip pusės vilniečių pasitikėjimo <...>. Ir tie, kurie pasisako už kitus kandidatus, labai mažai tikėtina, kad antrajame ture balsuotų už A. Zuoką. Galimas toks variantas, bet iš esmės kaip A. Zuokas turi šalininkų, taip turi ir priešininkų“, – pastebėjo S. Spurga.
O ši apklausa, pasak politologo, neatskleidžia, kaip A. Zuokui mero rinkimai klostytųsi antrame ture.
„Antro pasirinkimo apklausa ir būtų esminė“, – pabrėžė S. Spurga.
Vertinant šios ir kitų viešai skelbtų apklausų rezultatus, darytina išvada, kad antrajame sostinės mero rinkimų ture susikaus A. Zuokas ir arba V. Benkunskas, arba M. Majauskas, teigė Delfi kalbintas Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius:
„A. Zuokas tikrai gali būti ramus, o dėl antros vietos konkuruoja V. Benkunskas ir M. Majauskas.“
Vilniaus mero posto taip pat siekia Seimo narys, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pretendentas Petras Gražulis, jo pavardė į apklausą įtraukta nebuvo.
Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks kovo 5-ąją.
