Tokiu būdu „darbiečiai“ siūlo perrašyti Seimo nutarimą, kuriuo, remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu, šie jų partijos nariai buvo pašalinti iš partijos sąrašo. Kylančias abejones, jog toks Seimo veiksmas galimai prieštarautų Konstitucijai, Darbo partijos nuomone, galima tik priėmus šį nutarimą – esą tada būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą ir prašyti jo nuomonės.
„Situacija yra tokia, kad mes negalime nepriėmę tokio nutarimo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Todėl mes neturime jokio kito būdo, teisinio, patikrinti, ar jis atitinka Konstituciją“, - pristatydamas šią iniciatyvą kalbėjo naujasis Darbo partijos lyderis Vytautas Gapšys.
Jis pažymėjo, jog Seimo nario mandatą rinkimuose iškovoję ir po Konstitucinio Teismo sprendimo šios teisės netekę Ž. Pinskuvienė, J. Pinskus ir J. Gaudutienė Darbo partijos porinkiminiame sąraše būtų „po brūkšnio“, t.y. priėmus Seimo nutarimą, jie netaptų Seimo nariais.
„Šios dienos nutarimo tikslas – atstatyti bent minimaliai teisingumą“, - pabrėžė V. Gapšys.
Palaikyti „darbiečių“ stojo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis.
„Pagal teisingumą, tie, kurie balsavo už tai, kad atimti kitų Seimo narių mandatą, turėtų patys padėti mandatą“, - sakė P. Gražulis.
Tuo tarpu „Drąsos kelio“ frakcijos narys Vytautas Matulevičius ragino atmesti „darbiečių“ iniciatyvą. Jo nuomone, DELFI paviešinti vaizdo įrašai apie derybas dėl kalinių balsų pirkimo – pakankamas pagrindas neperrašinėti rinkimų rezultatų.
„Dabar bandoma visa tai, kas įvyko, reabilituoti atgaline data. (...) Visi matėme įrašą. Girdėjome pavardes, girdėjome skaičius“, - sakė V. Matulevičius.
Po pateikimo „darbiečių“ iniciatyvą palaikė 47 Seimo nariai, prieš balsavo 6, susilaikė 21. Taigi pirmasis barjeras įveiktas, ir toliau šį siūlymą nagrinės Seimo komitetai.