Apie A.Šedžių, kurio anksčiau nežinojo, dėka televizijos laidos, teigiamą nuomonę susiformavo 17 proc. apklaustųjų, apie Ž.Šilgalį - 18,3 proc. Neigiamai iki tol jiems nežinomą parlamentarą iš Šiaulių ėmė vertinti 20,6 proc., Ž.Šilgalį - 13,5 proc. Šiaip ar taip, politikai stipriai pasididino savo žinomumą: A.Šedžius – 37,6 proc., buvęs liberalcentristas – 31,8 proc.
Moterims labiau patiko Ž.Šilgalis
Politikų pasirodymas kassavaitiniuose šou niekaip nedarė įtakos maždaug trečdalio apklaustųjų nuomonei. 32,4 proc. nepakeitė savo nuomonės apie A.Šedžių, 35 proc. – apie Ž.Šilgalį. Nepakitusią nuomonę apie A.Šedžių dažniau deklaravo jaunesni nei 45 m. vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai. Apie Ž.Šilgalį - aukštąjį išsimokslinimą turintys, 35-55 m. respondentai.
6 proc. apklaustųjų ėmė jausti didesnes simpatijas A.Šedžiui, 11,5 proc. – Ž.Šilgaliui. Tuo tarpu 16,2 proc. respondentų akyse A.Šedžiaus reputacija suprastėjo, 9,2 proc. nusivylė Ž.Šilgaliu.
Tyrimo duomenimis, moterys dažniau teigė, jog jų nuomonė apie meilės istorija su moksleive pagarsėjusį šiaulietį yra bloga, nors anksčiau jo išvis nežinojusios. Tuo tarpu apie Ž.Šilgalį dailiosios lyties atstovės dažniau susidarė gerą nuomonę.
Vyriausio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo respondentai dažniau nurodė, kad jų nuomonė apie abu politikus suprastėjo.
Apklausa parodė, kad apskritai A.Šedžius yra labiau atpažįstamas nei Ž.Šilgalis, kurio nežino kas dešimtas respondentas (10,6 proc.). Tuo tarpu Seimo nario iš Šiaulių nežino 5,9 proc. Dažniausiai apie tokius politikus nėra girdėję patys jauniausi tyrimo dalyviai.
Jaučiasi pasiekę tikslą
Abu DELFI kalbinti politikai sakė esą patenkinti tokiais apklausos rezultatais, nesigaili, kad išdrįso dalyvauti televizijos projektuose, nors ir sulaukė kolegų pasmerkimo.
„Niekada neslėpiau, kad dalyvaudamas šokių projekte aš visų pirma siekiu didesnio žinomumo. Sužinoję apie mane žmonės gali pradėti geriau suvokti mano darbus, kuriuos aš darau seniai – politikoje nesu naujokas. Aš ne nuo scenos atėjau į politiką, o sunkiai dirbdamas dešimtį metų patekau į Seimą. Mano žinomumas tikrai buvo per mažas, kasdieniai mūsų darbai ne visada yra žmonėms įdomūs. Tuo projektu aš pasinaudojau kaip tam tikru tramplynu. Dabar grįšiu prie savo kasdienių darbų, o žinomumas man, kaip politikui, ateityje padės būti geriau girdimam, veikti rezultatyviau“, - Ž.Šilgalis sakė pajutęs rezultatus – vien socialiniame tinklapyje „Facebook“ per projekto laiką draugų skaičius išaugo dešimteriopai – nuo 200 iki 2 tūkst.
Abu politikai pabrėžė, kad dalyvavimas šou niekaip nepakenkė tiesioginėms parlamentaro pareigoms, o kritikus kaltino pavydu. „Kolegos yra pavydūs. Pamatė, kad atėjo naujas veidas ir greitai išpopuliarėjo, ir iš karto jiems sukilo lietuviškas pavydas. Jei galėtų, gerklę perkąstų, - sakė jis ir pabrėžė, kad mieliau lygiuojasi į pasaulio lyderius. – Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, JAV prezidentas Barackas Obama ir šoka, ir dainuoja. Neseniai V.Putinas uždainavo „Blueberry Hill“, visa šalis juokėsi, bet jis kažkodėl tai darė.“
Abu Seimo nariai sakė sulaukę pasiūlymų dalyvauti televizijos dainavimo projektuose, tačiau pasijuto neturintys pakankamai tam gabumų, tad atsisakė. „Pasiūlymų sulaukiau, bet ketinimų dalyvauti neturiu. Aš šokių projektu pasiekiau visus savo tikslus. Šiam kartui pakanka. Kaip bus ateityje, matysim“, - sakė Ž.Šilgalis.
Gali būti tik trumpalaikis efektas
Viešųjų ryšių specialistas, komunikacijos konsultantas M.Katkus politikams siūlo nepervertinti gautos naudos, nes politinei karjerai to negana. „Kuriam laikui apie juos sužinojo? Kiek laiko bus prisiminta, kad yra toks politikas, ir kiek jo pasirodymas televizijoje bus siejamas su apsisprendimu balsuoti už jį per rinkimus? Yra labai ilgas kelias nuo žinomumo iki rezultato“, - sakė jis.
Jis pabrėžia, kad be kritikos reikia nepamiršti įvertinti ir politikų drąsos, kurie nepabūgsta imtis tokio išbandymo, kur neužtenka vien dalyvauti akvariumo tipo realybės šou, o reikia imtis neįprastos veiklos, parodyti sugebėjimus. „Tai nėra vien tik viešieji ryšiai, bet ir asmeninė žmogaus drama, pereinant iš saugumo, komforto zonos Seime ar užstalėje į tam tikrą nekomforto zoną, kur jis gali sušokti kreivai, patirti patyčias, - sakė jis, tačiau vėl pridūrė, kad ilgalaikei viešųjų ryšių strategijai to nepakanka. – Yra ilgas tunelis, kurį rinkodaros specialistai vadina brendo tuneliu. Pirmas dalykas yra žinomumas, antras dalykas – kiek tas žinomumas siejamas su politine veikla. Ir galiausiai – kiek tas žmogus prie balsavimo urnos prisimins, kad yra toks politikas, už kurį verta balsuoti.“
M.Katkus atkreipia dėmesį, kad vien žinomumas nėra svarbiausias ir tai rodo šios apklausos detalesni vertinimai: „Pats eteris savaime dar nieko neduoda. Labai svarbu, kaip žmogus elgiasi. Ž.Šilgalis sulaukdavo gerų vertinimų iš komisijos, nors TV3 komisija buvo aršesnė už LNK, nes jis to šou metu nebijojo pasijuokti iš savęs. A.Šedžiaus persona pasirodė mažiau įtinkanti, todėl jis ir mažiau teigiamų vertinimų sulaukė. Taip jau yra – žmonės skaito apie vienas įžymybes todėl, kad jos patinka, o apie kitas – todėl kad jų nemėgsta. Politikas, darantis tokį eksperimentą, pakankamai rizikuoja. Vienam tai gali išeiti į naudą, kitam – ne.“
Apklausoje teirautasi žmonių nuomonės apie šokių projektuose dalyvaujančius šiuos du konkrečius politikus. Buvo pateiktos septynios galimos nuostatos:
| Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai atspindi Jūsų požiūrį į parlamentarą jam dalyvaujant šou projekte? | A.Šedžius(proc.) | Ž.Šilgalis(proc.) |
| Mano nuomonė apie šį politiką pagerėjo | 6,0 | 11,5 |
| Esu geros nuomonės apie jį, nors anksčiau jo išvis nežinojau | 17,0 | 18,3 |
| Mano nuomonė apie šį politiką nepakito | 32,4 | 35,0 |
| Esu blogos nuomonės apie jį, nors ankščiau jo išvis nežinojau | 20,6 | 13,5 |
| Mano nuomonė apie šį politiką suprastėjo | 16,2 | 9,2 |
| Nežinau tokio politiko | 5,9 | 10,6 |
| Nežino/ neatsakė | 1,9 | 1,9 |
| Iš viso | 100 | 100 |
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų gruodžio 10-16 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1000 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ būtina.