Seimo rinkimų rezultatais patenkinti daugiau kaip pusė piliečių

 (72)
Spalį vykusių Seimo rinkimų rezultatais patenkinti 55 procentai apklaustų šalies gyventojų, o daugiau kaip 24 procentai respondentų Ministro Pirmininko poste norėtų matyti būtent paskirtąjį Premjerą Saulių Skvernelį.
Saulius Skvernelis
© DELFI / Domantas Pipas

Kad rinkimų baigtis jų netenkina, teigė 30 proc. respondentų, o 15 proc. apie rinkimų rezultatus neturėjo jokios nuomonės, atskleidė naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai" atlikta apklausa. Labiausiai rezultatais patenkinti laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (96 proc. patenkinti), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos elektoratas (65 proc.), taip pat balsavusieji už Liberalų sąjūdį (59 proc.) ir konservatorius (52 proc.). ELTA primena, kad pirmame Seimo rinkimų ture balsavo 49,9 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, o antrame ture - 37,85 proc.

24 proc. apklaustų gyventojų taip pat teigė, kad Premjero poste norėtų matyti paskirtąjį Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, tuo tarpu 10 proc. norėtų, kad Vyriausybei vadovautų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį Premjero kėdėje įsivaizduoja 8 proc. respondentų, 5 proc. mano, kad šiai pozicijai tinkamiausias kadenciją baigiantis Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Mažiausiai Seimo rinkimų rezultatais gyventojai buvo patenkinti po 2008 m. vykusių Seimo rinkimų, kai valdančiąją koaliciją formavo konservatoriai, Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga. Tuomet 36 proc. respondentų sakė, kad rezultatai juos tenkina, 49 proc. - kad netenkina, o 15 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

2012 m. Seimo rinkimų rezultatais patenkinti buvo 48 proc. apklaustųjų, 41 proc. manė priešingai, o 11 proc. neturėjo nuomonės apie rezultatus. Po rinkimų koaliciją suformavo socialdemokratai, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcija, iš valdančiosios daugumos pasitraukusi po dvejų metų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Darbuotojai be skaitmeninių įgūdžių taps nereikalingais po keletos metų (9)

Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos moksleivių finansinis raštingumas ir matematikos žinios – pavojingose žemumose. Kuo tai gresia? Ir kaip tai reikėtų keisti? Apie tai pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadove Marija Vyšniauskaite.

V. Bakas: Lietuvos saugumo kokybė iš esmės pasikeitusi (13)

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pristatytoje Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitoje kalbama ir apie grėsmes Lietuvai per rugsėjį vyksiančias didelio masto Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių pratybas „Zapad“.

Arkivyskupas G. Grušas apie alkoholio problemą: visuomenė pamiršo, ką reiškia solidarumas (22)

Lietuvoje netylant diskusijoms dėl alkoholio suvartojimo ir kontrolės, šiuo klausimu pasisakė ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas.

Ukrainos vyriausybės delegacija atvyks į Lietuvą (29)

Ukrainos vyriausybės delegacija kitą mėnesį atvyks į Lietuvą pažymėti bevizio režimo su Europos Sąjunga (ES) pradžios.

G. Kėvišo likimas – ministrės rankose: atleisti užtenka vieno žingsnio (129)

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nustačius, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas supainiojo interesus, sprendimas dėl jo ateities priklausys nuo kultūros ministrės. Teisininkų teigimu, pakanka vieno šiurkštaus pažeidimo, kad prasikaltęs tarnautojas netektų pareigų.