„Amžinatilsį žinomas skulptorius J. K. Patamsis šią skulptūrą skyrė Lietuvos nepriklausomybei pažymėti. Deja, jis iškeliavo į amžinybę. Norėdami įgyvendinti šią jo idėją ir įamžinti skulptoriaus atminimą, nutarėme skulptūrą pastatyti“, - DELFI sakė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas Jonas Burokas.
Pasak J. Buroko, moteris, šaunanti į dangų strėlę, Lietuvą ir visą pasaulį informuoja, kad Lietuva – jau nepriklausoma. J. Buroko teigimu, skulptūra įamžins ne tik 20-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines, bet ir LLKS 70-metį. Skulptūrą jau dosniai parėmė šalies Vyriausybė, kovą skyrusi 360,6 tūkst. Lt „Žinios“ pastatymo ir aplinkos sutvarkymo Nepriklausomybės aikštėje išlaidoms padengti.
Pašnekovo teigimu, skulptūra išraiškinga, parodanti didelę prasmę. Tačiau jos nufotografuoti J. Burokas kol kas neleidžia – esą yra prieš skulptūrą nusistačiusių. „Buvo opozicija, priekaištavusi, kad skulptūra atgyvenusi. Kiek opozicija rodė kitas skulptūras, nė viena neatitiko šios idėjos“, - kalbėjo J. Burokas.
Pasak J. Buroko, skulptūra nukalta beveik prieš dešimtmetį. Sąjunga tikisi, kad skulptūra iškils dar šių metų gruodį, tačiau pirmiausia skulptūrą reikės nupirkti „iš privačių asmenų“, kurių pašnekovas negalėjo įvardinti. Dėl pirkimo dar deramasi – manoma, kad skulptūros kaina sieks apie 150 tūkst. Lt.
J. Burokas dar nežino, ar skulptūros sutvarkymui ir pastatymui užteks Vyriausybės skirtos paramos.
Architektas: ji statyta ne laisvei, o Sniečkui
„Pirmiausia ši skulptūra buvo skirta visai ne laisvei. Ji buvo sukurta, berods, 1987-1988 m. ir pradžioje buvo skirta Sniečkaus miestui. Kadangi Sniečkaus miestas kažko nepadarė, ji turėjo stovėti Elektrėnuose. Tačiau ir čia skulptūros buvo atsisakyta. Tada ją norėta padovanoti Palangai, tačiau ir ten atsisakyta. Dabar ją norima pastatyti Vilniaus mieste“, - dėsto Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkas Rytas Jonas Belevičius.
R. J. Belevičiaus žiniomis, iš pradžių norėta, kad skulptūrą statytų Sąjūdis. Kai Sąjūdžiui pasiūlyta skulptūrą nusipirkti, organizacija paprašė skulptorių išvadų. Sąjūdžio prašymu susirinkusi skulptorių ekspertų komisija apie skulptūrą pateikė savo nuomonę.
„Pirmiausia, ji moraliai pasenusi – mergaičių su dūdelėmis laikmetis, gilus sovietmetis. Antra, darbo techninis atlikimas pasibaisėtinas – iš įvairaus storio skardos aprengtas betoninis luitas. Tai – tarybinė technologija, naudota kaip pigus bronzos pakaitalas. Dažniausiai tokios skulptūros neatlaiko laiko patikrinimo“, - aiškino R. J. Belevičius.
Pašnekovo teigimu, ekspertams netiko ne meninė, nei techninė skulptūros būklė. R. J. Belevičiaus žiniomis, pirminis skulptūros sumanymas buvo „Žaibas“ – tai buvo energetikų miestui Sniečkui (dabartinis Visaginas) skirta skulptūra. Kažkada skulptūrą esą siūlyta statyti ant Žvėryno tilto.
„Ant nuskeltos kolonos stovi moteriškė – tai kapinių skulptūros simbolika, mat nulaužta kolona – gedulo, nevilties, praradimo simbolis. Prie ko čia Dianos – miškų, medžioklės deivės - simbolis ir laisvė? Ir kur čia ta žinia?“, - kalbėjo skulptorius.
R. J. Belevičiaus teigimu, skulptūrą vertino architektai Vladas Vildžiūnas, Stanislovas Kuzma, Valdas Bubelevičius, Daliutė Ona Matulaitė, Leonas Pivoriūnas. Pasak jo, skulptoriai suinteresuoti, kad Vilniuje atsirastų dėmesio verti darbai. Nepritarę „Žiniai“, architektai pasiūlė alternatyvų konkursą ir pateikė keletą pasiūlymų, kas galėtų stovėti skvere.
„Deja, niekam tai nebuvo įdomu“, - sako R. J. Belevičius. Jį stebina ir paramą „Žiniai“ skyrusi Vyriausybė, kuri, „matyt, turi tuos pinigus ir gali sau leisti tokią prabangą“. Pasak jo, didžiausia bėda, kad visuomenė negalėjo pasirinkti, o skulptoriai prarado galimybę pasiūlyti savo sumanymus.
„Ar paremti skulptūros statybas, sprendėme prieš gerą pusę metų. Kilo įvairių neaiškumų, nusprendėme, kad su šituo nenorime turėti jokių reikalų“, - paaiškino Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Rytas Kupčinskas. Pasak R. Kupčinsko, Sąjūdis skulptūros idėjos neremia dėl „visų peripetijų“, tačiau jų nedetalizavo.
