Seimo narės siūlymas: bausti už moterų apipjaustymą

 (137)
Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė į Baudžiamąjį kodeksą (BK) siūlo įtraukti bausmę už moterų apipjaustymą. Pasak parlamentarės, dėl padidėjusios migracijos išauga rizika, kad daugiausiai Afrikos valstybėse praktikuojamas moterų lytinių organų žalojimas gali būti atliekamas ir Lietuvoje.
Seimo narės siūlymas: bausti už moterų apipjaustymą
© AP/Scanpix

BK socialdemokratė siūlo papildyti nuostata, kad sunkus sveikatos sutrikdymas siekiant atlikti ar atliekant moters lytinių organų žalojimą, remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.

Aiškinamajame rašte G. Purvaneckienė pažymi, kad tarp potencialių aukų patenka ir Lietuvos pilietės, kurios susituokusios su užsieniečiais pasiduoda tokioms procedūroms, ir nors šiuo metu Lietuvoje medikai su šia problema susiduria ne dažnai, kartais tenka gydyti į Lietuvą atvykusias moteris, kurios patyrė apipjaustymą kitose, dažniausiai Afrikos ir Azijos, šalyse.

„Tačiau augant imigrantų skaičiui iškils moterų lytinių organų apipjaustymo grėsmė. Pavyzdžiui, numatyta, kad Lietuva priims pabėgėlius iš Eritrėjos, o Eritrėjoje moterų lytinių organų žalojimo procedūras 15–49 metų amžiaus tarpsnyje patiria 83 proc. moterų ir mergaičių“, – rašo parlamentarė.

Jos pateikiamais duomenimis, Europos Sąjungoje baudžiamąją atsakomybę už moterų lytinių organų žalojimą yra priėmusios Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija.

Seimo narės siūlymas: bausti už moterų apipjaustymą
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Moterų lytinių organų žalojimas, tai yra dalinis ar visiškas išorinių moters lytinių organų pašalinimas, arba lyties organų sužalojimas dėl su medicina nesusijusių priežasčių, yra praktikuojamas daugiau nei 30 šalių, daugiausia Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje tokius apipjaustymus yra patyrę nuo 100 iki 140 mln. mergaičių ir moterų, kasmet apie 3 milijonams gresia patirti šias procedūras.

Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje šiuo metu gyvena daugiau nei pusė milijono mergaičių ir moterų, kurios patyrė šias egzekucijas, o 180 tūkst. yra potencialioje rizikoje.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Milijonai iš valstybės – už sarginį šunį be dantų (126)

Visuomenę purtantys nelegalių statybų skandalai priverčia atsigręžti ir įdėmiau pasižiūrėti į instituciją, kurios rankose statybų kontrolė – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI). Pastaruoju metu peršasi mintis, kad ši inspekcija labiau stengiasi sugalvoti būdų, kaip įteisinti nelegalias statybas, o ne su jomis kovoti.

Mirė asmeninis V. Adamkaus gydytojas R. Nargėla papildyta V. Adamkaus komentaru (113)

Rugsėjo 30 dieną, eidamas 75-uosius metus, netikėtai mirė žymus Lietuvos pulmonologas, asmeninis prezidento Valdo Adamkaus gydytojas Remigijus Valdemaras Nargėla.

Ko dabartiniai diplomatai gali pasimokyti iš 1918 m. Lietuvos? (11)

Sąjunga su Saksonija, bendra valstybė su Kuršu, Britanijos protektoratas, bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė ar atkurta Didžioji kunigaikštystė kartu su Baltarusija – visi šie Lietuvos ateities variantai buvo svarstomi 1918–1920 metais. Pasakojimų ciklą apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos likimas, pradeda LRT TELEVIZIJOS laida „Istorijos detektyvai“.

Apklausa: du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja (168)

Kaip ir prieš mėnesį bei tuo pačiu metu prieš metus, du iš trijų lietuvių teigia, kad reikalai šalyje blogėja. Tiesa, šįkart tokių gyventojų yra kiek mažiau nei prieš praėjusius Seimo rinkimus, po ekonominės krizės.

Prieš šiuos Seimo rinkimus gyventojai optimistiškesni dėl demokratijos veikimo (38)

Nors nepatenkintų demokratijos veikimu gyventojų dalis išlieka šiek tiek aukštesnė nei manančių priešingai ir neturinčių nuomonės šiuo klausimu, prieš šiuos Seimo rinkimus nepatenkintų tuo yra 10 procentinių punktų mažiau nei prieš praėjusiuosius – 2012 metų rugsėjį.