Replikuodamas į parlamentarų klausimus, kodėl nesiūloma spręsti kai kurių pareigūnų tinkamumo toliau eiti savo pareigas, jis pažymėjo, kad komitetas neturi tokios kompetencijos, tačiau atsakingi pareigūnai, susipažinę su išvadomis, esą galės priimti atitinkamus sprendimus.
Ketvirtadienį Seimo nariai po pateikimo pritarė komiteto išvadoms: už jas balsavo 50 parlamentarų, nė vienas nebalsavo prieš, 11 susilaikė.
Praėjusią savaitę TTK konstatavo, kad dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo.
Atsakydamas į klausimus, kodėl išvadose nekalbama apie nusikalstamą pareigūnų aplaidumą, S. Šedbaras pripažino, kad projekte „buvo nurodyta, kad tai yra nusikalstamas aplaidumas, bet balsuojant dingo“.
Pasak jo, TTK neturi kompetencijos spręsti dėl generalinio prokuroro, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ar kitų pareigūnų tinkamumo eiti savo pareigas. „Tai priklauso nuo asmenų, kurie skiria ar siūlo juos. Mūsų tyrimo išvados tiek patiems pareigūnams, tiek vadovams, nuo kurių priklauso jų likimas, yra pagrindas daryti sprendimus“, - pažymėjo S. Šedbaras.
TTK išvadose pažymėta, kad teisėjo Jono Furmanavičiaus ir neva tvirkintos mergaitės tetos žūties galėjo būti išvengta, jei pareigūnai būtų laiku sureagavę į šios moters ir jos sesers – mažylės mamos skundus. Paaiškėjo, kad kaunietė buvo nušauta tą dieną – spalio 5-ąją, kai turėjo eiti į Kauno policiją patikslinti savo skundą dėl D. Kedžio grasinimų. Vadinamoji pedofilijos istorija Kaune esą buvo tiriama neoperatyviai ir nekompetentingai, o tai padarė žalos tyrimui bei gali turėti reikšmės galutiniams sprendimams.
Komitetas konstatavo, kad Kauno policija, miesto ir apygardos prokuratūros, Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius dirbo aplaidžiai, nekompetentingai ir nekvalifikuotai. Neva tvirkintos mergaitės tetos prašymą apginti ją ir jos dukrą nuo galimų smurtinių veiksmų Generalinė prokuratūra gavo rugsėjo pradžioje. Tuo pačiu metu analogišką prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė mergaitės mama, buvusi D. Kedžio draugė.
Maždaug mėnesį skundai keliavo iš vieno skyriaus ir institucijos į kitą, kol mergaitės teta buvo iškviesta į policiją patikslinti aplinkybes. Būtent tą dieną, spalio 5-ąją, ji buvo nušauta savo namuose, netrukus po to, kai žuvo J. Furmanavičius. Įtarimai dėl abiejų nužudymų pateikti D. Kedžiui.
„Akivaizdu, kad beveik mėnesį nieko daugiau, išskyrus prašymo siuntinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nebuvo padaryta siekiant apsaugoti pareiškėjas nuo galimo susidorojimo. Komiteto nuomone, reaguoti į galimas grėsmes tiek pareiškėjų, tiek teisėjo sveikatai ir gyvybei buvo pakankamas pagrindas, tačiau jokių veiksmingų priemonių apsaugoti žmones nuo susidorojimo nebuvo imtasi. Dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo", - sakoma išvadose.
D. Kedys esą itin priešinosi dukros tyrimui Vaiko raidos centre Vilniuje. Anot generalinio prokuroro Algimanto Valantino, be to nebuvo galima tinkamai tęsti ikiteisminio tyrimo, nes mergaitės psichiatrinis-psichologinis tyrimas truko tik kelias valandas. „Tokie teiginiai neįtikinami. 2009 m. balandžio 23-gegužės 25 d. ekspertizės akto išvados formuluojamos aiškiai, vienareikšmiškai. Rimtų argumentų, dėl kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilo abejonių minėtos ekspertizės išvadomis, komitetui nebuvo pateikta“, - pažymėjo parlamentarai.
Išvadose teigiama, jog savo pareigų neatliko ir A. Valantinas, jo pavaduotojai, kiti Generalinės prokuratūros pareigūnai, nes neužtikrino, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią įmanomą laiką, nesilaikė įstatymų reikalavimų koordinuoti tyrimo veiksmų, nenustarė pavaldinių padarytų pažeidimų. „Ikiteisminio tyrimo sistema yra perdėm biurokratinė, reikalaujanti nepagrįstai didelių tarnybos laiko ir finansinių išteklių, todėl neatidėliotinai tobulintina.“
Kartu siūloma Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri per keturis mėnesius išnagrinėtų „Lietuvos prokuratūros teisinės padėties ir vietos valstybės valdžios institucijų sistemoje kaitos, taip pat prokuratūros sistemos ir vadovaujančių pareigūnų tarnybos eigos pakeitimo galimybes ir parengtų atitinkamus teisės aktų, tarp jų ir Konstitucijos, pakeitimo ir papildymo projektus“. S. Šedbaro manymu, generalinį prokurorą turėtų skirti ir atleisti prezidentas Vyriausybės teikimu. Dabar šį pareigūną skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Seimas buvo pavedęs TTK atlikti parlamentinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su kauniečio D. Kedžio skundais, esą jo mažametė dukra galėjo būti tvirkinama. Komitetas aiškinosi, ar skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų ir ar tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas.