Didžiausias dėmesys – Afganistanui
Seimui yra pasiūlyta pratęsti Lietuvos karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvavimą tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Bendras maksimalus karinių vienetų dydis turėtų siekti 420 žmonių – toks skaičius nurodytas analogiškame nutarime, kurį parlamentas priėmė 2007 m. ir kuris galioja iki kitų metų pabaigos.
Antradienį po svarstymo šiam projektui pritarė 74 parlamentarai, prieš jį balsavo 7 ir susilaikė 19. Nutarimui priimti būtinas dar vienas balsavimas.
Šiuo metu Lietuvos kariniai vienetai dalyvauja NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (International Security Assistance Force, ISAF) operacijoje Afganistane, Europos Sąjungos vadovaujamoje operacijoje (ALTHEA) Bosnijoje ir Hercego–vinoje, NATO vadovaujamoje operacijoje Kosove (KFOR).
Dalyvavimas kitose tarptautinėse operacijose esą neplanuojamas, tačiau Seimo komitetus žadama iš anksto informuoti apie kiekvieną naują iniciatyvą siųsti karius į tarptautines operacijas minėtuose regionuose.
Sprendimą dėl karių siuntimo į užsienį turi priimti Seimas prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu. Konkretų siūlymą dėl dalyvavimo tarptautinėse operacijose pateikė krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai Rasa Juknevičienė bei Vygaudas Ušackas.
Anot ministrų, galiojantį Seimo mandatą tikslinga pratęsti 3 metams, visų pirma dėl vykdomos ISAF operacijos Afganistane, kur Lietuva vadovauja Provincijos atkūrimo grupei Gore ir išlaiko specialiųjų operacijų pajėgų vienetą Kandahare. Ši operacija yra ilgalaikis NATO prioritetas, todėl Lietuvos dalyvavimą joje norima tęsti ir, esant galimybėms, stiprinti.
Kitose dabar vykdomose operacijose mūsų šalies karių dalyvavimas esą bus minimalus, daugiausia apsiribojant štabo karininkais ir specialistais.
J. Veselka: net kunigaikščių užmojau buvo mažesni
„Nepriklausomos Lietuvos užmojai labai dideli, – ironizavo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Julius Veselka. – Net ir mūsų didieji kunigaikščiai nebandė užkariauti tokių didelių ir įvairių teritorijų. Bet tam ir yra pažanga.“
Anot parlamentaro, per pastaruosius porą dešimtmečių nebuvo agresyvesnės karinės struktūros, kaip NATO ir jos satelitai, esą dalyvaujantys okupaciniuose karuose. J. Veselkos žodžiais, teorija, kad užpulta Lietuva sulauktų kitų šalių pagalbos, tinka nebent XIX-XX a. Globalizacijos amžiuje esą nebelieka būtinybės ir ekonominio tikslingumo užkariauti teritorijas ginklu. Taip kariaujama tik dėl to, kad iš ginklų uždirbami didžiuliai pinigai.
Seimo narys stebėjosi, kad per krizę norima atimti pensijas, pašalpas neįgaliesiems ir didžiulius pinigus skirti tarptautinėms operacijoms: „Kanada galvoja išvesti karius 2011 m., JAV svarsto, ar toliau siųsti karius, ar bėgti iš ten. Mes priimame nutarimą dalyvauti iki 2013 m, o 2012 m. jau gali būti išvesta kariuomenė. Tai gal vieni ten kariausime? Siūlau pervesti tuos pinigus į „Sodrą“, nereikės mažinti pensijų.“
Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas taip pat stebėjosi, kad atimami pinigai iš pensininkų, kūdikių susilaukusių mamų, jaunimui tenka mokėti už mokslą, bet remiama misija Afganistane už tūkstančių kilometrų. Anot jo, JAV inicijuotos misijos Afganistane ir Irake tėra avantiūros.
Kaip pareiškė šios frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, jo kolegos pasigenda aiškios strategijos ilgalaikėje perspektyvoje. Esą akivaizdu, kad šiandien kariai nebus išvesti, yra tam tikri įsipareigojimai, bet esą reikia žvelgti toliau į ateitį. Jo tikinimu, dalyvavimo tarptautinėse operacijose finansavimas negrįžta į 2005 m. lygį, kaip, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimai.
„Kaip balsuotumėte, jei ten važiuotų jūsų sūnus?“ – replikuodamas į balsavimo rezultatus, retoriškai pasiteiravo socialdemokratas Bronius Bradauskas, pats susilaikęs.
E. Vareikis: nutraukti misiją būtų nusikaltimas
Savo ruožtu konservatorių-krikdemų atstovas Egidijus Vareikis priminė, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuva nekariavo nei su Bosnija, nei su Serbija, nei su Iraku. „Nutarimas yra ne karo, bei taikos palaikymo“, o NATO esanti gynybinė organizacija, nenorinti karo.
Parlamentaro teigimu, net Islandija, neturinti savo ginkluotųjų pajėgų, įneša savo indėlį Afganistane. Jis taip pat siūlė paskaičiuoti, kiek kainuoja mūsų oro erdvės apsauga.
„Afganistane daug įdirbio įdėta, – kalbėjo E. Vareikis, neseniai pats lankęsis Goro provincijoje. – Man buvo didelė garbė stebėti mūsų karius. Jie viską daro teisingai ir kvalifikuotai. Vargu ar atrasime kitą sferą, kur galėtume taip didžiuotis. Net krizės atveju reikia ne gėdytis, o didžiuotis tuo, ką darome. (Į Provincijos atkūrimo grupę) įjungėme japonus, baigiame įjungti graikus. Tai reiškia, kad mumis pasitiki. Nutraukti misiją būtų ne nesusipratimas, o nusikaltimas.“
Buvęs krašto apsaugos ministras socdemas Juozas Olekas priminė, kad „smetoninė Lietuva leido žymiai daugiau lėšų, nedalyvavo tarptautinėse operacijose, turėjo didelę šauktinių kariuomenę, o kai reikėjo ginti šalį, nebuvo kam“. Jis pritarė tolesniam karių siuntimui į užsienį, tačiau pasiūlė daugiau dėmesio skirti civiliniams projektams.
„Į NATO mūsų niekas nestūmė, patys ten veržėmės. Jei pasiprašėme į organizaciją, turime žaisti pagal jos taisykles ir pasidalinti atsakomybę, kaip kitos šalys. Bendras saugumas yra ir mūsų reikalas“, – antrino kitas socdemas Česlovas Juršėnas.
Siūlo svarstyti siuntimą tik kitąmet
Kritišką nuomonę apie karių siuntimą į tarptautines operacijas pareiškė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, europarlamentaras Rolandas Paksas.
„Galiojančiame Seimo nutarime misijų pabaigos terminas yra 2011 m. pradžia. Jame numatyta, kad misijų pratęsimą Seimas gali svarstyti likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki termino pabaigos. Tad apsisprendimui tęsti misijas, jei bus tokia būtinybė, dar yra beveik metai. Kodėl skubama tai padaryti šiandien, be platesnių diskusijų visuomenėje? Galbūt dėl to, kad tos diskusijos ir nekiltų?“ – pranešime spaudai cituojamas „tvarkiečių“ lyderis.
Jo nuomone, naivu manyti, kad ekonominė situacija Lietuvoje per porą metų pagerės taip, kad karinės misijos nebus pakankamai sunki našta šalies biudžetui.
„Manau, jog Lietuva jau įrodė NATO ir tarptautinei bendrijai, kad yra patikima karinio aljanso narė, gebanti vykdyti savo įsipareigojimus. Ir tikiu: visi partneriai mus suprastų, jeigu kitų metų pabaigoje pasakytume, jog dėl ekonominių sunkumų galimybė pratęsti misijas yra ribota arba mes jas galėtume pratęsti mažesne apimtimi“, – aiškino R. Paksas.