Kaip BNS sakė Seimo TTK vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas, klausymai rengiami, nes to pageidavo kai kurios visuomeninės organizacijos. Anksčiau komitete jau buvo numatytas Konstitucijos pataisos projekto svarstymas, tačiau neįvyko, nes nesusirinko būtinas komiteto narių skaičius.
„Pataisos projektas buvo įtrauktas į darbotvarkę, ir tąkart neįvyko svarstymas, pritrūko kvorumo, po to komitetas gavo rašytinį Seimo narių kreipimąsi, kad (projektas) būtų įtrauktas į darbotvarkę pirmuoju klausimu, o iš kelių nevyriausybinių organizacijų gavome kreipimąsi, kad buvo žadėta, kad dar bus klausymai, ir primygtinai paprašyta, kad vyktų klausymai. Tautos balsas man svarbus“, – apie situaciją BNS sakė J. Sabatauskas.
106 Seimo narių inicijuotas projektas praėjus dvejiem su puse metų nuo jo pateikimo Seime vis nepasiekia svarstymo stadijos. Iniciatoriai jau yra kaltinę TTK vadovą J.Sabatauską pataisos blokavimu, bet jis atsako, kad Konstitucijos keitimas nėra paprastas procesas, juoba, kad pataisa visuomenės atstovų vertinama labai nevienareikšmiai.
Konstitucijos pataisa šeimą kildintų tik iš santuokos, taip pat tėvystės ir motinystės. Projektas, kurį teikimui buvo pasirašę 106 Seimo nariai, numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostatomis, jog „šeima sukuriama sudarius santuoką“ ir „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“.
Iniciatoriai tvirtina, kad valstybė turi remti ir saugoti šeimą, ypač atsižvelgiant į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją, o prigimtinė šeimos struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“.
Pataisoms nepritaria Vyriausybė, argumentuodama, kad tokiu atveju kartu gyvenantys santuokos neužregistravę asmenys gali patirti diskriminaciją, o pačios pataisos gali prieštarauti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.
Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos, kai Konstitucinis Teismas (KT) 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. KT tuomet išaiškino, kad santuoka paremtas modelis turi išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenime, tačiau turi būti „saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos“, įskaitant santuokos nesudariusių vyro ir moters bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“.
Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai.