Pagal įstatymą, teisėjų valstybinė pensija skiriama asmenims, dirbusiems Konstitucinio Teismo (KT), bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjais bei nuo Lietuvos paskirtais ar išrinktais bet kokio tarptautinio teismo teisėjais, turintiems ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo darbo stažą.

Darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti skaičiuojamas nuo 1990 metų kovo 11 dienos.

Teisėjui mokamos valstybinės pensijos dydis priklausys nuo išdirbto stažo bei paskutinius penkerius metus gauto darbo užmokesčio vidurkio.

5 metų darbo stažą turintis teisėjas galės gauti 10 proc., 20 metų ir ilgesnį darbo stažą turintis teisėjas - 45 proc. dydžio buvusio darbo užmokesčio vidurkio dydžio valstybinę pensiją.

Tačiau teisėjui mokama valstybinės ir valstybinio socialinio draudimo pensijos suma negali viršyti šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU) 1,5 dydžio.

Šiuo metu 1 VDU yra 1088 litų.

Posėdyje parlamentarai nepritarė Seimo pirmininko pavaduotojo Česlovo Juršėno pasiūlymui visiems buvusiems Konstitucinio Teismo teisėjams mokėti 45 proc. dydžio buvusio darbo užmokesčio vidurkio dydžio valstybinę pensiją nepaisant darbo stažo.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas įsigalioja nuo 2003 metų sausio 1 dienos, tačiau įstatyme nėra aiškiai nustatyta, ar į valstybines pensijas galės pretenduoti teisėjai, išėję į pensiją iki jo įsigaliojimo.

Kaip BNS sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Aloyzas Sakalas, teisininkai skirtingai interpretuoja įstatymo taikymą.

Sprendimus dėl valstybinių teisėjų pensijų skyrimo priims Teismų administracija.

Seimo priimtas įstatymas dėl valstybinių pensijų skyrimo teisėjamas papiktino kai kuriuos Seimo opozicijos ir mažumos atstovus.

"Kodėl teisėjams skiriamos privilegijos? Nejaugi mes visi taip blogai dirbam ir tikimės, kad jau kai reikės sėsti ant teisiamųjų suolo, kad teisėjai mums baudas sušvelnins arba metus sutrumpins? Nebijokit, jie tada jūs neprisimins", - po balsavimo piktinosi krikščionis demokratas Petras Gražulis.