Seimas įtvirtino Lukiškių aikštės statusą

 (15)
Sostinės centre esanti Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, formuojama su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Tokia šios aikštės paskirtis įtvirtinta antradienį Seimo priimtame įstatyme.
Dokumentas skelbia, kad Lukiškių aikštė, kaip istoriškai susiformavusi vientisa urbanistinė erdvė, turi atlikti valstybinę reprezentacinę ir visuomeninę (kultūrinę bei rekreacinę) funkcijas.

Įstatymų leidėjų nuomone, projektiniai sprendimai turi apimti ir suderinti šias abi funkcijas.

Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, paženklinti 1863-1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą ir įamžinti jų atminimą. Projektiniuose sprendimuose siūloma įkomponuoti pastatą Gedimino pr. 40, kaip būsimą okupacijų genocido bei laisvės kovų memorialinį muziejų, ir Aukų gatvę. Šie sprendimai turi būti susieti su būsimais Pamėnkalnio (Taurakalnio) urbanistiniais planais.

Seimas įpareigojo Vyriausybę iki šių metų pabaigos parengti ir patvirtinti Lukiškių aikštės projektavimo ir sutvarkymo darbų programą. Siūloma visiškai sutvarkyti Lukiškių aikštę ne vėliau kaip iki 2009 metų.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Seime – siūlymas išskirtinai pagerbti Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo metines (12)

Seime registruota iniciatyva kitus metus paskelbti Lietuvos Globėjos, Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių metais.

Atranka tapti mokyklos vadovu: neįveikia apie pusė kandidatų (22)

Maždaug pusė pretendentų, norinčių tapti švietimo įstaigų vadovais, neįveikia Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros organizuojamo kompetencijų testo. Agentūros vadovai pripažįsta - reikalaujama ne tik įvairių žinių, bet komunikavimo įgūdžių, mokėjimo valdyti konfliktines situacijas, iniciatyvumo ir psichologinių gebėjimų.

Buvusiam Vilniaus merui nepavyko iš valstybės prisiteisti žalos už bylą (13)

Buvusiam Vilniaus merui Viliui Navickui nepavyko iš valstybės prisiteisti pinigų už esą ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą. Buvęs sostinės vadovas iš valstybės reikalavo 1 mln. litų (289 tūkst. 620 eurų). Jis taip pat norėjo prisiteisti 8,7 tūkst. eurų proceso vedimo išlaidų.

Auksiniai gali būti ne tik šaukštai: milijoniniame pirkime – socialdemokratų šešėlis (278)

Žagarės regioniniame parke didžiulė pinigų suma vos nebuvo paleista vėjais. Tokiam išlaidavimui kelią užkirto Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri pastebėjo, kad paslaugų kainos išaugo iki auksinių. Dar daugiau, visoje šioje situacijoje galima įžvelgti ir partinę socialdemokratų liniją.

L. Gudžinskas. TS-LKD ir LSDP vadovų rinkimų reikšmė Lietuvai komentaras (31)

Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS ir TSPMI būtina.