Parlamentui buvo pateikti du dokumentai: vienu nustatomi kariuomenės planai 2021 metams, kitu – 2017 metų principinė kariuomenės struktūra ir planai iki 2022-ųjų. Projektus toliau svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

„2021 metais mes siūlom papildyti „Žemaitijos“ brigadą motorizuotu pėstininkų batalionu, padidinti bendrą ribinį karių skaičių nuo 23 iki 30 tūkst., nustatyti atliekančių karo pradinę tarnybą nuo 3,5 iki 4 tūkst. ir didinti pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengto rezervo karių skaičių nuo 2 iki 4 tūkstančių“, – sakė projektus pristatęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pratęsti šaukimą į kariuomenę, kuris pernai buvo suplanuotas penkeriems metams, kovo viduryje nutarė Valstybės gynymo taryba, bet galutinis sprendimas priklauso Seimui.

Krašto apsaugos ministerijos parengtu dokumentu nustatoma, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet nuo 2017 metų atliks nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. privalomosios pradinės karo tarnybos karių. Pernai ir šiemet šaukiamųjų skaičius siekė 3 tūkstančius.

Taip pat antradienį po pateikimo priimti svarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko inicijuoti projektai, kuriais šauktinių kariuomenę siūloma grąžinti visiems laikams. Jis siūlo į Karo prievolės įstatymą įrašyti, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vykdomas kiekvienais metais.

Dabar įstatymas numato, kad šauktiniai kviečiami tuomet, kai tiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu nulis nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių ribiniai skaičiai, t.y. šauktinių skaičių Seimas nustato kasmet, tvirtindamas principinę kariuomenės struktūrą.

Pagal KAM siūlomą struktūrą, per artimiausius 6 metus numatoma nuosekliai didinti ir profesinės karo tarnybos karių skaičių: 2021 metais jų būtų nuo 14 tūkst. iki 19 tūkst. Šiemet krašto apsaugos sistemoje tarnauja apie 8,2 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.

2022 metais planuojama analogiška kariuomenės struktūra kaip ir 2021 metais, nurodo KAM.

2015 metais politikai buvo sutarę šaukimą į kariuomenę grąžinti penkeriems metams. Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, šaukimas į kariuomenę grąžintas siekiant užpildyti kariuomenės padalinius ir rengti rezervą.