Tai pirmas Seimo atmestas prezidentės D. Grybauskaitės veto nuo šalies vadovės kadencijos pradžios.
Už įstatymo priėmimą, be prezidentės siūlymų ir pataisų, balsavo 77 Seimo nariai, prieš balsavo 19 parlamentarų ir dar 12 tautos atstovų balsuodami susilaikė. Prezidentės veto atmetė 29 konservatoriai, 16 socialdemokratų, 12 „tvarkiečių“, 9 „darbiečiai“, tiek pat liberalcentristų bei po vieną atstovą iš Liberalų sąjūdžio ir Mišrios Seimo narių grupės.
„Lietuvos partinė sistema neišlaikė skaidrumo egzamino“, - prezidentės D. Grybauskaitės žodžius DELFI perdavė šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė. Taip prezidentė įvertino Seimo sprendimą atmesti jos siūlymus dėl viešųjų pirkimų.
„Tenka konstatuoti, kad tai labai gėdingas Seimo sprendimas, kuris akivaizdžiai parodė, kad tuose sprendimuose, kurie susiję su politinėmis partijomis, politikai linkę vis tik įnirtingai laikytis tų privilegijų ir visokių kitokių lengvatų, bet, deja, nelinkę nusileisti. Mes didžiulės pergalės ir nesitikėjome, nes iš tikrųjų su politinių partijų finansavimu susiję didžiuliai pinigai ir viešųjų pirkimų nuostatų taikymas būtų tas pagrindinis įrankis, kuris būtų vertęs partijas elgtis skaidriai“, - po balsavimo žurnalistams sakė prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė.
Jos teigimu, su Viešųjų pirkimų tarnyba teks tartis dėl tolesnių priemonių, mat esą pritaikius išimtis politinėms partijoms, kurios finansuojamos iš biudžeto, Lietuvai gali grėsti Europos Sąjungos sankcijos.
„Įstatymas, toks, koks priimtas, prieštarauja Europos Sąjungos teisei, ir vien jau dėl griežtų sankcijų mes turėsime imtis kažkokių veiksmų, kaip taisyti esamą situaciją, nes papildomai mokėti sankcijas iš biudžeto lėšų būtų per didelė našta“, - pridūrė prezidentės patarėja.
A.Kubilius žadėjo, kad dauguma partijų pritars prezidentei
DELFI primena, kad Seimui uždraudus fiziniams ir juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, partijų finansų visumą nuo šiol sudaro valstybės biudžeto dotacijos. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, bet kuri organizacija, kurios veikla daugiau kaip 50 proc. finansuojama iš valstybės biudžeto, privalo laikytis viešųjų pirkimų procedūrų – pavyzdžiui, užsisakydama reklamą turi emtis mažiausios kainos pasiūlymais ir panašiai.
Tačiau Seimas parengė Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis, jog politinėms partijoms tokios taisyklės nebūtų taikomos.
Premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį teigė, kad dauguma parlamentinių frakcijų buvo pasirengusios pritarti prezidentės siūlymams.
„Pirmas dalykas, prezidentė yra ne tiktai vetavusi, bet ir pasiūliusi tam tikrus sprendimus, kuriems, kiek galiu spėti iš parlamentinių diskusijų, ruošiasi pritarti dauguma partijų. Tie pasiūlymai yra pakankamai racionalūs, kad kaip tik politinės kampanijos arba rinkimų kampanijos metu galima taikyti tam tikras specifines taisykles. Manyčiau, kad toks sprendimas ir būtų pats tinkamiausias“, - interviu „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.
Beje, pats premjeras balsuojant dėl šio įstatymo nedalyvavo.
Bijo trukdžių rinkimuose
Aktyviausiai prezidentės pasiūlymams pritarė Mišrios Seimo grupės narys Žilvinas Šilgalis ir valstietė liaudininkė Rima Baškienė. Pastaroji piktinosi, kad eilinis darželis gali įgyvendinti visus viešųjų pirkimų reikalavimus, o politinėms partijoms tai pernelyg sunku.
„Akivaizdu, kad mes norime tapti kažkokiais išskirtiniais ir pirmaisiais Europos Sąjungoje, kurie bandysime padaryti išimtį politinėms partijoms. Ir tą išimtį taikyti taip brutualiai dabar, kai visuomenėje vyksta toks momentas... Labiausiai stebina, kad eilinė organizacija, vaikų darželiai sugeba vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymą, o partijos, štai, sako, kad to daryti negali“, - kalbėjo R. Baškienė.
Šalies vadovei pritarė ir konservatorius Arvydas Anušauskas, kuris atkreipė dėmesį, jog Prezidentūra buvo pasiūliusi išlygą, kad politinės kampanijos metu ir tikslais gali būti perkamos paslaugos neskelbiamų derybų būdu.
Tuo tarpu konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma pareiškė, kad, nors prezidentės siūlymai nėra blogi, tačiau neapima visų įmanomų atvejų. Jo nuomone, nepadarius išimties partijoms ginčai dėl viešųjų pirkimų teismuose gali sutrikdyti partijų dalyvavimą rinkimuose.
„Galima sutikti, kad pirminis projektas, dėl kurio mes balsuosim, galėtų būti geresnis, detaliau reglamentuojantis ir pasakantis, kokiais atvejais įstatymas taikomas, kokiais daromos išimtys. Bet pasižiūrėkite kokioje mes situacijoje – rinkimai čia pat, šitas biudžetinio finansavimo klausimas nukrito staiga, o prieš tai nebuvo tokio reikalavimo, nes privatūs partijų gauti pinigai viršydavo biudžetines dotacijas“, - aiškino J. Razma.
Politikas siūlė pataisas paruošti vėliau, jau po Seimo rinkimų.
L.Graužinienė apsidžiaugė, kad Seimas nepakluso prezidentei
Iškart po balsavimo prie mikrofono priėjusi Darbo partijos vicepirmininkė Loreta Graužinienė pareiškė, kad po šio balsavimo Seimas gal susivoks, kad yra tautos atstovybė. Toks politikės teiginys atrodė tarsi sveikinimas parlamentui nepriėmus prezidentės siūlymų.
„Tikiuosi, jog Seimas pagaliau supras, kad yra tautos atstovybė, ir pradedant šiuo įstatymu pradės elgtis taip, kaip mus tauta įpareigojo. Kitas dalykas, gerbiamieji, tie, kurie labai už skaidrumą: dėl to, kad viešieji pirkimai bus, skaidresni nebūsite. Šitoje vietoje galite eiti nuogi, basi, kokie tik norite, vis tiek būsite apšaukti, kad esate vagys“, - teigė politikė.
„Kitas dalykas, ką noriu pasakyti, gerbiamieji, susimąstykite, į kur tai veda – į partijas, kaip biudžetinę organizaciją. Tai, kad finansavimas eina tik iš biudžeto, čia susimąstykite. Jeigu tapsime biudžetinėmis organizacijomis, tai mes grįžtame į Tarybų Sąjungos sistemą. Vieną kartą susivokime, ar mes nepalaidosime demokratinių procesų, valstybės po dvidešimt metų“, - pridūrė L. Graužinienė.