„Aš manau, kad mes turime (...) praktiškai neribotą žodžio laisvę“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras.
Jo teigimu, visgi sunku kalbėti apie tos žiniasklaidos laisvę, kurios savininkai yra tiesiogiai susiję ir su kitokiais verslais.
S.Skvernelis teigė, kad nepaisant žiniasklaidos vaidmens kritikuoti valdžią, Lietuvoje valdantieji politikai taip pat turi galimybes pareikšti poziciją iš esmės bet kur.
„Tikrai yra išklausoma antra pusė. Aš manau, kad tokių nukreiptų ar tendencingų straipsnių, nuomonių, yra mažiau“, – sakė ministras pirmininkas.
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tradiciniame Pasaulio žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva nukrito viena pozicija į 36 vietą. Ekspertai teigia, kad riziką kelia menkas žiniasklaidos ekonominis pajėgumas ir stambiojo verslo interesai.
Paryžiuje įsikūrusi organizacija teigia, kad Lietuvos žiniasklaida „žinoma kaip nepriklausoma ir galinti laisvai kritikuoti vyriausybę, bet ne visada – stambiojo verslo interesus“.
Anot jos, Lietuvoje žurnalistų šaltiniai yra gerai apsaugoti, tačiau šmeižtas tebėra kriminalizuotas. „Reporteriai be sienų“ teigia, kad įstatymai Lietuvoje draudžia bankams investuoti į žiniasklaidos priemones, bet jie apeina šį draudimą naudodamiesi holdingo bendrovėmis.
„Žiniasklaidos biuruose bet kuriuo metu gali būti atliekamos kratos, o žurnalistų būdavo pasiklausoma“, – nurodo organizacija.
Iš Baltijos šalių geriausiai įvertina Estija – ji užima 12-ą vietą. Latvija reitinge užėmė 28-ą poziciją, Lenkija – 54-ą, Rusija – 148-ą, Baltarusija – 153-ą.
Lietuva reitinge smunka antrus metus iš eilės – 2015 metais šalis buvo 31-oje vietoje. Aukščiausiai – į dešimtą vietą – Lietuva buvo pakilusi 2009 metais.