„Teismų sistemos aktualijos ir artėjanti teismų reforma“, – numatomas susitikimo temas išvakarėse BNS įvardijo premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Pagal iki 2018 metų turinčią įvykti Seimo patvirtintą teismų reformą, šalyje liks 12 didesnių apylinkės teismų ir du apygardos administraciniai teismai.

Apylinkių teismai bus sujungiami teritoriniu principu: Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos apylinkių teismai prijungiami prie Alytaus rajono apylinkės teismo, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių – prie Kauno apylinkės teismo, Klaipėdos rajono apylinkės teismas – prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio apylinkių teismai – prie Marijampolės rajono apylinkės teismo.

Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio apylinkių teismai taps Panevėžio miesto apylinkės teismo dalimi.

Kretingos, Palangos, Skuodo apylinkių teismai bus prijungiami prie Plungės rajono apylinkės teismo, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Raseinių – prie Šiaulių apylinkės teismo, Šilalės bei Šilutės – prie Tauragės rajono apylinkės teismo, Akmenės ir Mažeikių – prie Telšių rajono apylinkės teismo.

Utenos rajono apylinkės teismo padaliniais taptų Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Visagino ir Zarasų apylinkių teismai. Vilniaus rajono apylinkės teismui priklausytų dabartiniai Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės apylinkių teismai.

Be to, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų administraciniai teismai prijungiami prie Kauno apygardos administracinio teismo.

Dabar Lietuvoje veikia 49 apylinkių teismų, daugiau nei pusėje jų yra 3–5 teisėjų etatai.

Sujungus teismus, teismo rūmų šalyje liks tiek pat, kiek yra dabar.

Teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau jų administravimas bus vykdomas iš keliolikos pagrindinių centrų.

Prieš kelias savaitės prokurorai pranešė atliekantys ikiteisminį tyrimą, kurio duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Rita Aliukonienė siekė daryti įtaką Darbo partijos bylos nagrinėjimui Aukščiausiame Teisme.

Vykstant šiam tyrimui kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Viktoras Aidukas, vadovavęs Darbo partijos bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai.

Vėliau jis pranešė atsistatydinantis iš užimamų pareigų.