Pasak ministro, visos šalys iš esmės teigiamai vertina ES migracijos darbotvarkę, siūlomas vidutinio ir ilgojo laikotarpio priemones. Tarp valstybių narių yra sutarimas dėl naštos palengvinimo labiausiai migracijos srautų paveiktoms valstybėms narėms.
„Niekas nekelia klausimo – ar reikia padėti? Klausimas kitas – kaip padėti? Tikslas yra bendras, tačiau nesutariama dėl priemonių“, – išplatintame pranešime cituojamas S. Skvernelis.
Ministro teigimu, vienos valstybės pasisako už privalomą migrantų perkėlimą iš Graikijos ir Italijos. Kitos, tarp jų ir Lietuva, – už savanorišką dalyvavimą solidarumo priemonėse. Lietuva kartu su kitomis šalimis taip pat kritiškai vertina Europos Komisijos nustatytus migrantų perkėlimo kriterijus, ragina nustatyti juos sąžiningesnius bei objektyvesnius.
„Garsi ir nuomonė, jog perkėlimo priemonės gali tapti traukos faktoriumi nusikaltėliams, kurie užsiima nelegaliu migrantų gabenimu. Jiems tai gali tapti paskata tęsti nusikalstamą veiklą. To privalome išvengti. Paraleliai turime taikyti ES grąžinimo politiką, kaip esminį elementą, kuris atgrasintų ekonominius migrantus nuo noro keliauti į Europą“, – pažymi S. Skvernelis.
Sutariama, jog, neradus migracijos krizės sprendimo būdų, kyla pavojus Šengeno erdvės ir Dublino sistemos, kuri yra ES prieglobsčio pagrindas, funkcionavimui.
Toliau migracijos klausimai bus diskutuojami Europos Vadovų Taryboje, liepos pradžioje jie vėl bus aptariami neformaliame ES teisingumo ir vidaus reikalų susitikime.
