Ryšius su KGB deklaravo pusantro tūkstančio asmenų

 (21)
Pasibaigus buvusių KGB agentų prisipažinimo - liustracijos laikui, pripažinti savo buvusius ryšius su sovietų saugumo struktūromis pareiškė norą pusantro tūkstančio asmenų.
pristatydamas valstybės vadovui Liustracijos įstatymo vykdymą.

Po susitikimo M. Laurinkus sakė žurnalistams, kad pareigūnai dar nespėjo išnagrinėti visų prisipažinimų, norinčiųjų pripažinti savo ryšius su KGB eilė sudaryta iki Naujųjų metų.

Užsiregistruoti specialioje komisijoje norintys prisipažinti galėjo pusę metų nuo įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki rugpjūčio 5 dienos.

Visi duomenys, įskaitant ir prisipažinusiųjų pavardes, yra laikomi valstybės paslaptimi.

Šiuo metu, pasak M. Laurinkaus, pereinama į antrą liustracijos etapą. Pasibaigus registracijai, darbo grupė turi paruošti pavardžių sąrašą tų žmonių, kurie bendradarbiavo su KGB, bet neatėjo prisipažinti. Sąrašas bus pateiktas tarpžinybinei komisijai, kuri spręs, ar skelbti viešai šių žmonių pavardes, kaip numatyta įstatyme.

Prieš skelbiant neprisipažinusių agentų pavardes, jie turės būti informuoti, kad dar turi galimybę ateiti į VSD, pateikti informaciją ir kreiptis į teismą. Jei per 15 dienų jie į teismą nesikreips, tada komisija turės teisę viešai skelbti pavardes.

M. Laurinkus teigė, kad neprisipažinusių KGB agentų yra "beveik tiek pat, kiek atėjo prisipažinti". Pasak jo, kiekvienas atvejis bus nuodugniai tiriamas ir tik tada skelbiamas "Valstybės žiniose".

"Tyrimas tęsis daugiau nei metus", tvirtino VSD vadovas. Jo spėjimu, gali būti, kad asmuo nepripažino savo buvusių ryšių, nes nežinojo apie tokią galimybę, galbūt yra išvykęs iš Lietuvos arba yra miręs.

Anot M. Laurinkaus, šio įstatymo įgyvendinimas yra svarbus ir istoriniu požiūriu, nes padeda surinkti daugiau informacijos apie KGB darbo metodus.

Jo teigimu, KGB į savo agentus bandė įtraukti pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovus, tačiau detalesnę informaciją teikti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tai yra valstybės paslaptis.

Praėjusių metų l apkritį Seimas priėmė įstatymą dėl asmenų, susijusių su Lietuvą 1940-1990 metais okupavusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos. Įstatymas įsigaliojo šių metų pradžioje.

Anot įstatymo, buvę slaptieji bendradarbiai per 6 mėnesius turi atvykti registruotis, savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, atskleisti jiems žinomą informaciją apie spectarnybų veiklą ir perduoti dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Konfidencialia informacija nebus laikomi duomenys apie tai, jeigu su slaptomis tarnybomis bendradarbiavo prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybos nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat asmenys, kandidatuojantys į šias pareigas.

Įskaitos duomenys išslaptinami, jeigu asmenys apkaltinami padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, ir vyksta šių veikų tyrimas.

Duomenys apie slaptą bendradarbiavimą skelbiami "Valstybės žiniose", jeigu buvęs slaptasis bendradarbis per 6 mėnesius neprisipažino arba pateikė klaidingą informaciją, arba ją nuslėpė.

Išaiškėjus nuslėpto bendradarbiavimo faktams, numatoma galimybė dešimčiai metų taikyti darbinės veiklos apribojimus.

Pagal įstatymą dėl buvusiųjų agentų registracijos sprendžia specialioji komisija, kurios po du narius delegavo VSD ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vieną - Generalinė prokuratūra.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Nepaklusnusis vyskupas T. Matulionis: buvo stengiamasi, kad gyvas negrįžtų (59)

Vyskupas Teofilius Matulionis (1873-1962) buvo žmogus, kurio gyvenimo dramą bus galima imti prototipu geram istoriniam ar psichologiniam romanui, kelių serijų filmui. Be jokios ironijos – mūsų laikų didvyris, stojantis į gretą su didžiaisiais krikščionijos šventaisiais.

D. Žiugždienė įsidarbino Kultūros ministerijoje (21)

Po įtarimų korupcija iš buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus komandos pasitraukusi Džiuljeta Žiugždienė jau kelis mėnesius dirba Kultūros ministerijoje, rašo portalas 15min.lt.

Valdžios pasiūlyta suma sukėlė audrą (793)

Kol gyventojai skundžiasi vis didėjančiomis maisto kainomis, Vyriausybės atstovai pristatė minimalių poreikių krepšelį, pagal kurį vienas lietuvis galėtų išgyventi vos už 238 eurus per mėnesį.

„120s“ žinios: nufilmuotas susidorojimas su Š. Korėjos lyderio broliu ir J. Basanavičiaus statula (7)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: paskelbta, kokia skulptūra pagerbs dr. Jono Basanavičiaus atminimą istorinėje sostinės erdvėje – aikštėje prie Nacionalinės filharmonijos. Konkursą, kuriame dalyvavo 16 architektų ir skulptorių grupių, laimėjo Gedimino Antano Sakalio, Gediminas Piekuro ir Algirdo Rasimavičiaus kūrinys.

Vilniaus tarybos nario V. Urbonavičiaus vaikas į darželį priimtas neteisėtai (55)

Vilniaus tarybos nario konservatoriaus Vido Urbonavičiaus vaikui vieta sostinės darželyje buvo skirta pažeidžiant teisės aktus. Ar politikas darė spaudimą administracijos darbuotojams, auditoriai nevertino ir paliko tai daryti savivaldybės etikos sargams.