Ryšius su KGB deklaravo pusantro tūkstančio asmenų

 (21)
Pasibaigus buvusių KGB agentų prisipažinimo - liustracijos laikui, pripažinti savo buvusius ryšius su sovietų saugumo struktūromis pareiškė norą pusantro tūkstančio asmenų.
pristatydamas valstybės vadovui Liustracijos įstatymo vykdymą.

Po susitikimo M. Laurinkus sakė žurnalistams, kad pareigūnai dar nespėjo išnagrinėti visų prisipažinimų, norinčiųjų pripažinti savo ryšius su KGB eilė sudaryta iki Naujųjų metų.

Užsiregistruoti specialioje komisijoje norintys prisipažinti galėjo pusę metų nuo įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki rugpjūčio 5 dienos.

Visi duomenys, įskaitant ir prisipažinusiųjų pavardes, yra laikomi valstybės paslaptimi.

Šiuo metu, pasak M. Laurinkaus, pereinama į antrą liustracijos etapą. Pasibaigus registracijai, darbo grupė turi paruošti pavardžių sąrašą tų žmonių, kurie bendradarbiavo su KGB, bet neatėjo prisipažinti. Sąrašas bus pateiktas tarpžinybinei komisijai, kuri spręs, ar skelbti viešai šių žmonių pavardes, kaip numatyta įstatyme.

Prieš skelbiant neprisipažinusių agentų pavardes, jie turės būti informuoti, kad dar turi galimybę ateiti į VSD, pateikti informaciją ir kreiptis į teismą. Jei per 15 dienų jie į teismą nesikreips, tada komisija turės teisę viešai skelbti pavardes.

M. Laurinkus teigė, kad neprisipažinusių KGB agentų yra "beveik tiek pat, kiek atėjo prisipažinti". Pasak jo, kiekvienas atvejis bus nuodugniai tiriamas ir tik tada skelbiamas "Valstybės žiniose".

"Tyrimas tęsis daugiau nei metus", tvirtino VSD vadovas. Jo spėjimu, gali būti, kad asmuo nepripažino savo buvusių ryšių, nes nežinojo apie tokią galimybę, galbūt yra išvykęs iš Lietuvos arba yra miręs.

Anot M. Laurinkaus, šio įstatymo įgyvendinimas yra svarbus ir istoriniu požiūriu, nes padeda surinkti daugiau informacijos apie KGB darbo metodus.

Jo teigimu, KGB į savo agentus bandė įtraukti pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovus, tačiau detalesnę informaciją teikti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tai yra valstybės paslaptis.

Praėjusių metų l apkritį Seimas priėmė įstatymą dėl asmenų, susijusių su Lietuvą 1940-1990 metais okupavusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos. Įstatymas įsigaliojo šių metų pradžioje.

Anot įstatymo, buvę slaptieji bendradarbiai per 6 mėnesius turi atvykti registruotis, savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, atskleisti jiems žinomą informaciją apie spectarnybų veiklą ir perduoti dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Konfidencialia informacija nebus laikomi duomenys apie tai, jeigu su slaptomis tarnybomis bendradarbiavo prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybos nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat asmenys, kandidatuojantys į šias pareigas.

Įskaitos duomenys išslaptinami, jeigu asmenys apkaltinami padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, ir vyksta šių veikų tyrimas.

Duomenys apie slaptą bendradarbiavimą skelbiami "Valstybės žiniose", jeigu buvęs slaptasis bendradarbis per 6 mėnesius neprisipažino arba pateikė klaidingą informaciją, arba ją nuslėpė.

Išaiškėjus nuslėpto bendradarbiavimo faktams, numatoma galimybė dešimčiai metų taikyti darbinės veiklos apribojimus.

Pagal įstatymą dėl buvusiųjų agentų registracijos sprendžia specialioji komisija, kurios po du narius delegavo VSD ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vieną - Generalinė prokuratūra.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

„Darbo partijos“ pirmininkė Ž.Pinskuvienė: dėl mano vadovavimo spręs partija (12)

Darbo partijos pirmininkė Živilė Pinskuvienė nekomentuoja buvusio partijos lyderio Viktoro Uspaskicho planų siekti jos pakeitimo ir kurti naują asociaciją. Ji teigia, kad dėl partijos pirmininko spręsti gali partijos nariai.

Černobylio tragedijos pasekmes jaučia ir po trijų dešimtmečių (51)

Balandžio 26-oji ne vienam – skaudi data. Prieš trisdešimt vienerius metus dalyvavę likviduojant Černobylio avariją žmonės, to pasekmes jaučia iki šiol, tai atsiliepia ir jų šeimoms.

V. Uspaskichas siūlo versti Ž. Pinskuvienę (95)

„Susitikimas su V. Uspaskich", - kelią į renginį viename Kauno viešbučių rodė rodyklės. Buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir vienintelis patikimas ramstis Viktoras Uspaskichas šeštadienį surinko savo pasekėjus pašnekesiui.

Kauno savivaldybė: už santykius su nepilnamete nuteistas valdininkas toliau dirbti negali (5)

Už lytinius santykius su nepilnamete nuteistas Kauno savivaldybės administracijos darbuotojas negali toliau eiti šių pareigų, teigia jo vadovas.

D. Grybauskaitė: „Brexit“ derybose svarbu ir apginti savo interesus (28)

Pagrindinis Lietuvos tikslas – užtikrinti, kad, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, šioje šalyje gyvenantys Lietuvos piliečiai išsaugotų turimas teises ir nebūtų diskriminuojami, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti Europos Vadovų Taryboje, kur 27 ES šalių lyderiai tariasi dėl gairių deryboms su Jungtine Karalyste, rengiantis šios šalies pasitraukimui iš ES.