Ryšius su KGB deklaravo pusantro tūkstančio asmenų

 (21)
Pasibaigus buvusių KGB agentų prisipažinimo - liustracijos laikui, pripažinti savo buvusius ryšius su sovietų saugumo struktūromis pareiškė norą pusantro tūkstančio asmenų.
pristatydamas valstybės vadovui Liustracijos įstatymo vykdymą.

Po susitikimo M. Laurinkus sakė žurnalistams, kad pareigūnai dar nespėjo išnagrinėti visų prisipažinimų, norinčiųjų pripažinti savo ryšius su KGB eilė sudaryta iki Naujųjų metų.

Užsiregistruoti specialioje komisijoje norintys prisipažinti galėjo pusę metų nuo įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki rugpjūčio 5 dienos.

Visi duomenys, įskaitant ir prisipažinusiųjų pavardes, yra laikomi valstybės paslaptimi.

Šiuo metu, pasak M. Laurinkaus, pereinama į antrą liustracijos etapą. Pasibaigus registracijai, darbo grupė turi paruošti pavardžių sąrašą tų žmonių, kurie bendradarbiavo su KGB, bet neatėjo prisipažinti. Sąrašas bus pateiktas tarpžinybinei komisijai, kuri spręs, ar skelbti viešai šių žmonių pavardes, kaip numatyta įstatyme.

Prieš skelbiant neprisipažinusių agentų pavardes, jie turės būti informuoti, kad dar turi galimybę ateiti į VSD, pateikti informaciją ir kreiptis į teismą. Jei per 15 dienų jie į teismą nesikreips, tada komisija turės teisę viešai skelbti pavardes.

M. Laurinkus teigė, kad neprisipažinusių KGB agentų yra "beveik tiek pat, kiek atėjo prisipažinti". Pasak jo, kiekvienas atvejis bus nuodugniai tiriamas ir tik tada skelbiamas "Valstybės žiniose".

"Tyrimas tęsis daugiau nei metus", tvirtino VSD vadovas. Jo spėjimu, gali būti, kad asmuo nepripažino savo buvusių ryšių, nes nežinojo apie tokią galimybę, galbūt yra išvykęs iš Lietuvos arba yra miręs.

Anot M. Laurinkaus, šio įstatymo įgyvendinimas yra svarbus ir istoriniu požiūriu, nes padeda surinkti daugiau informacijos apie KGB darbo metodus.

Jo teigimu, KGB į savo agentus bandė įtraukti pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovus, tačiau detalesnę informaciją teikti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad tai yra valstybės paslaptis.

Praėjusių metų l apkritį Seimas priėmė įstatymą dėl asmenų, susijusių su Lietuvą 1940-1990 metais okupavusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos. Įstatymas įsigaliojo šių metų pradžioje.

Anot įstatymo, buvę slaptieji bendradarbiai per 6 mėnesius turi atvykti registruotis, savanoriškai raštu prisipažinti Lietuvos valstybei apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, atskleisti jiems žinomą informaciją apie spectarnybų veiklą ir perduoti dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Konfidencialia informacija nebus laikomi duomenys apie tai, jeigu su slaptomis tarnybomis bendradarbiavo prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybos nariai, Vyriausybės nariai, teisėjai ir prokurorai, taip pat asmenys, kandidatuojantys į šias pareigas.

Įskaitos duomenys išslaptinami, jeigu asmenys apkaltinami padarę veikas, pripažintas nusikaltimais žmoniškumui, karo ar genocido nusikaltimais, ir vyksta šių veikų tyrimas.

Duomenys apie slaptą bendradarbiavimą skelbiami "Valstybės žiniose", jeigu buvęs slaptasis bendradarbis per 6 mėnesius neprisipažino arba pateikė klaidingą informaciją, arba ją nuslėpė.

Išaiškėjus nuslėpto bendradarbiavimo faktams, numatoma galimybė dešimčiai metų taikyti darbinės veiklos apribojimus.

Pagal įstatymą dėl buvusiųjų agentų registracijos sprendžia specialioji komisija, kurios po du narius delegavo VSD ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, vieną - Generalinė prokuratūra.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Kėdainių rajonas – juodosios statistikos viršūnėje (5)

Neretai džiaugiamasi, jog Kėdainių rajone žmonėms išties gera gyventi. Nedarbo lygis čia gana žemas, o vidutinis mokamas atlyginimas pralenkia net Kauną. Deja, egzistuoja ir tamsioji statistikos pusė – lyginant su kitomis savivaldybėmis čia gyvenimo trukmė mažesnė 2 metais, ypač didelis kūdikių mirtingumas, o alkoholio prieinamumas – taip pat gana didelis. Kas lemia šių negerovių priežastis bei kaip rajonui išbristi iš šios duobės?

Seimas rudenį apsispręs, ar sulaukus 80 metų už kompensuojamus vaistai nebereikės mokėti (20)

Seimas rudenį apsispręs, ar sulaukusiems 80 metų žmonėms valstybė nuo 2018 metų turėtų padengti visą kompensuojamųjų vaistų kainą. Dabar už kai kuriuos vaistus jie turi sumokėti priemoką.

Žydų bendruomenė siūlo kurti kultūros muziejų buvusio Vilniaus geto teritorijoje (22)

Lietuvos žydų bendruomenė siūlo kurti kultūros muziejų buvusio Vilniaus geto teritorijoje. Svarstoma, kad muziejus išsidėstytų ne tik viename pastate, bet ir atvirose erdvėse, panaudojant išmaniąsias technologijas.

D. Grybauskaitė: terorizmo grėsmės reikalauja naujos Europos šalių bendradarbiavimo kokybės (29)

Europos Sąjungai būtinas naujas požiūris į savo saugumą ir gynybą, mano Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį dalyvaujanti Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime. Jame tariamasi, kaip sustiprinti ES gynybos bendradarbiavimą, svarstomi ES prekybos politikos, skaitmeninės darbotvarkės, klimato kaitos klausimai, aptariamos prasidėjusios derybos dėl „Brexit“, santykiai su ES kaimynėmis ir Minsko susitarimų įgyvendinimas.

Vijūnėlės pastato savininkas Ž.Povilonis svarsto siekti žalos atlyginimo (35)

Vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose savininkas Žilvinas Povilonis po galutinio teismo įpareigojimo nugriauti pastatą sako su teisininkais svarstysiantis galimybes prisiteisti nuostolius iš Druskininkų savivaldybės.