„Man atrodo, kad atrodom, kaip vidutiniokai. Įvairūs tarptautiniai palyginimai tai patvirtina. O mūsų dalyvavimas Europos Sąjungos reikaluose galėtų būti apibūdinimas dažniausiai kaip pasyvus ir prisitaikantis prie daugumos nuomonės“, - teigė R. Vilpišauskas.
Tačiau, anot jo, Lietuva turėtų išskirti keletą sau svarbiausių klausimų ir juos „stumti“ ne tik Europos Sąjungoje, bet ir šalies viduje, mat Lietuva pasižymi tuo, kad kalba apie svarbius projektus, tačiau nesugeba dėl to susitarti šalies viduje.
„Pavyzdžiui, energetikos srityje daugelį metų kalbame apie prioritetinius poreikius ir bandome ES įtikinti, kad mums tie projektai svarbūs, bet šalies viduje energetikos politiką nuolat lydi nesėkmės: keičiami po rinkimų projektų įgyvendinimo instrumentai, iš naujo peržiūrimos strategijos ir dėlto nuolat nukeliamos tų projektų įgyvendinimo datos. Todėl, jei mes šalies viduje nesugebame rimtai padaryti mums svarbių darbų, negalime tikėtis kad ir mūsų partneriai ES į mus žiūrės rimtai“, - sakė politologas.
Pirmininkavimą ES gali sutrikdyti Seimo rinkimai?
Lietuvai 2013 m. antroje pusėje ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungai, oficialiai įvardijamos keturios prioritetinės sritys: energetinis saugumas, Baltijos jūros regiono reikalai, Rytų kaimynystė ir bendradarbiavimas sienos apsaugos srityje. Tačiau iš esmės pirmininkaudama Lietuva, anot R. Vilpišausko, paveldės apie 80 proc. būtinų spręsti klausimų, tad Lietuvos galimybės formuoti darbotvarkę gali būti prilyginamos apie 20 proc.
Pasak R. Vilpišausko, pirmininkavimas Europos Sąjungai turi simbolinę ir politinę reikšmę, tačiau, anot jo, Lietuva ir kitos pirmą kartą šios pareigos besiimančios šalys suteikia tam didesnę reikšmę nei Europos Sąjungos „senės“, mat sieja tai su įsitvirtinimu organizacijoje.
Tačiau, R. Vilpišausko nuomone, Lietuvos pasirengimui pirmininkauti koją gali pakišti artėjantys Seimo rinkimai, nes vyks valstybės tarnautojų kaita.
„Pagrindinė rizika čia yra susijusi su kitų metų Seimo rinkimais. Pasirengimo darbai gali būti sutrikdyti, jei įvyks didelė kaita Vyriausybėje, ypač tarp aukštesnio rango valdininkų, kuriems numatytos pagrindinės pirmininkavimo funkcijos, pasikeitus valdančiajai daugumai“, - teigė politologas.
Krizės klausimas bus aktualus ir Lietuvos pirmininkavimo metu
VU TSPMI direktoriaus teigimu, Lietuvai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai finansinės krizės klausimas gali būti vis dar aktualus, tačiau, R. Vilpišausko nuomone, dabartinė krizė nėra beprecedentė.
„Žinant ES istoriją, galima matyti, kad tai viena po kitos einančių krizių istorija. Dabartiniai teiginiai, jog tai yra beprecedentė situacija ir viskas suirs, susiję ir su kai kurių ekonomikos analitikų noru atkreipti į save dėmesį. Kita vertus, tuo bando pasinaudoti tie, kurie nori, kad ES taptų Europos valstybių sąjunga, tai yra federacine sistema. Ir dėlto teigiama, kad krizę galima išspręsti tik, jeigu ES sukurs fiskalinę sąjungą arba sutelks lėšas sąjungos biudžete, kuris bus pakankamai didelis, kad galėtų padėti šalims, kurios yra tokioje situacijoje, kaip yra Graikija“, - sakė R. Vilpišauskas.
Jo teigimu, euras nuo pat pradžios buvo politinis projektas, nors ne jis yra pagrindinių sunkumų priežastis. Pasak politologo, problemos pietinėse Europos valstybėse kilo dėl konkurencijos trūkumo, mat tos šalys nevykdė jokių reformų, nedidino savo produktyvumo ir nuolat išlaidavo.
Turkijos ir Makedonijos šansai migloti
Kalbėdamas apie Europos Sąjungą krečiančias problemas, R. Vilpišauskas sulaukė ir klausimų apie Makedonijos bei Turkijos galimybes tapti organizacijos narėmis.
„Kaip manote ar musu pirmininkavimo metu įmanoma, kad Makedonija gautų pakvietimą į Europos Sąjungą?“ - klausė Lapa pasivadinęs skaitytojas.
„Kaip manote, ar Turkija kada nors turės šansą tapti ES nare? Kodėl Europa bijo šios šalies, jeigu pačioje ES pilna musulmonų (Vokietijoje netgi turkų musulmonų)? Ir be to, juk didžioji dalis ES valstybių yra sekuliarios, Turkija taip pat labai stengiasi tokia būti“, - klausė Logo vardą pasirinkęs skaitytojas.
Tačiau, pasak R. Vilpišausko, šie klausimai sudėtingesni nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Makedonijos narystei priešinasi Graikija, mat šalys nesutaria dėl Makedonijos pavadinimo: Makedonija vadinama ir šiaurinė Graikijos provincija, tad oficialus Makedonijos pavadinimas yra Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija.
Turkijos atveju koją kiša Kipro klausimas, taip pat itin didelė galima Turkijos įtaka Europos Sąjungos institucijose, tikėtina migracija iš Turkijos į kitas šalis.
DELFI primena, kad Kipro sala yra padalinta tarp Kipro graikų ir Kipro turkų. Iš salos pasitraukus britams, į ją pretendavo tiek Graikija, tiek Turkija, tačiau laikinai buvo sutarta suteikti salai nepriklausomybę. 1974 m. graikų radikalai ėmėsi žygių nuversti Kipro prezidentą, Turkija reagavo įvesdama savo savo karines pajėgas į turkiškąją salos dalį, kurioje sukūrė Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Šią valstybę pripažįsta tik pati Turkija.
„Pirmiausia yra Kipro klausimas, dėl kurio Turkijos derybos su ES yra įstrigusios. O po to yra bendros nerimą kai kurių ES valstybių gyventojams ir politikams keliančios problemos: imigracija, Turkijos dalyvavimas ES institucijose, kur ji turėtų bene didžiausią svorį dėl savo gyventojų skaičiaus, galiausiai bendros žemės ūkio politikos būklė, jei į ją įsijungtų Turkija“, - sakė R. Vilpišauskas.