Lietuvos ministrė atsisakė komentuoti, ar, jos nuomone, „WikiLeaks“ dokumentuose paviešintų Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planų turinys, kenkia šių šalių saugumui, nes esą to komentuoti negali nė vienas gynybos ministras. Tačiau ji užsiminė, jog viešas gynybos plano detalių aptarimas yra tas pat, „kas kitą dieną pareikalauti naujo gynybos plano“.
„WikiLeaks“ paskelbtų duomenų aš tikrai nekomentuoju, nes nenoriu dalyvauti nusikalstamoje veikloje. Tai vienas dalykas. O kitas dalykas, jeigu jau kalbame plačiąja prasme apskritai apie planus, tai nustebčiau nuo klausimo, jei kas nors sakytų, kad NATO ar Lietuvos kariuomenė neturi planų. Kiekviena kariuomenė, kiekviena karinė organizacija, jos pagrindinis darbas turėti įvairius planus. Yra įvairaus lygio, įvairaus pobūdžio planai ir svarbiausi jų – kaip apginti teritoriją. Komentuoti kokias nors detales viešai būtų tas pats, kas kitą dieną pareikalauti naujo gynybos plano. Nei vienas gynybos ministras negali komentuoti jokių planų, bet kariuomenės ir karinės organizacijos be planų – tai ne organizacijos“, - teigė R. Juknevičienė ir pridūrė, kad savo teritorijos gynybos planus neabejotinai turi ir Rusija.
DELFI primena, kad „WikiLeaks“ paviešintuose JAV diplomatinės tarnybos dokumentuose užsimenama, jog Baltijos šalių gynybos planas „Eagle Guardian“ NATO rėmuose buvo sukurtas išplėtus ankstesnį Lenkijos gynybos planą nuo Rusijos, nors oficialiai NATO deklaruoja, jog Rusija nėra laikoma grėsme.
Jei būtų užpulta Estija, Latvija ir Lietuva, būtų pasiųstos devynios NATO divizijos – iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lenkijos, rodo dokumentai. Vokietijos ir Šiaurinės Lenkijos uostai privalėtų priimti jūrų pėstininkus ir amerikiečių bei britų karo laivus.
Estų ministras: tai kenkia bendram saugumui
Estijos gynybos ministras J. Aaviksoo mano, kad dokumentų dėl Baltijos šalių gynybos planų nutekėjimas per „WikiLeaks" kenkia bendram saugumui.
„Gynybos planai - tai kažkas tokio, kas viešai nekomentuojama. Nekomentuojamas net gynybos planų buvimas, jau nekalbant apie jų struktūrą ir turinį. Šia prasme toks nutekėjimas yra apgailestautinas. Tai pasakytina ne tik apie Baltijos šalis ir Lenkiją. Šios informacijos paskelbimas apskritai kenkia saugumui ir mažina pasitikėjimą", - agentūrai BNS sakė J. Aaviksoo.
Kaip pažymėjo Estijos gynybos ministras, drauge dokumentų nutekėjimas patvirtina ir tai, kad NATO rengia planus ginti savo nares.
„Mes visą laiką buvome informuoti apie šiuos planus ir dalyvavome juos sudarant. Ir šiandien planai nėra visiškai užbaigti, įvairiais lygiais tobulinami nuolat, tai kasdienis karinių politinių organizacijų darbas", - sakė J. Aaviksoo.
Estijos gynybos ministras pareiškė nemanąs, kad per „WikiLeaks" visuomenė sužinojo iš tikrųjų dideles valstybines paslaptis.
„Iki šiol šiame tinklalapyje pasirodė tik informacija apie daugiau ar mažiau konfidencialią medžiagą iš JAV ambasados Taline. Slaptesnė informacija, matyt, eina kitais informacijos kanalais, taigi akivaizdus veikiau slaptos informacijos nei valstybinės paslapties nutekėjimas", - pridūrė jis.
Latvių ministras: „WikiLeaks“ daro didelę žalą
Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas savo ruožtu teigia, kad Rusija pastaraisiais metais netapo agresyvesnė ir nekelia NATO šalims grėsmės nei ūkio, nei karine prasme, bet „WikiLeaks" savo publikacijomis, pasak jo, daro labai didelę žalą.
Tokią nuomonę ministras išsakė antradienį, duodamas interviu televizijos kanalo LNT laidai „900 sekundžių". Tačiau A. Pabrikas, kaip ir R. Juknevičienė, atsisakė komentuoti „WikiLeaks" paskelbtų dokumentų apie Baltijos šalių gynimo nuo Rusijos planą turinį.
Į klausimą, ar iš tikrųjų Lisabonoje buvo sudaryta karinės gynybos sutartis, A. Pabrikas atsakė: „Nepriklausomai nuo to, ar tikros šios žinios, ar tai - spekuliacija, „WikiLeaks" spekuliuoja demokratijos principais ir iš tikrųjų prilygina žodžio laisvę pozicijai, kad viskas leidžiama, o tai, manau, labai kenkia tam, kaip žmonės supranta ir šiuos dalykus, ir konkrečius dalykus, susijusius su Latvija ar nacionaliniu saugumu, taip pat žmonių gyvybėmis".
„Latvija - NATO narė, jai tai pat taikomas 5-asis paragrafas, todėl visiškai aišku, kad Latvija gali jaustis saugiai. O visa kita - tik detalės, kurios šia prasme neturi reikšmės", - sakė jis.
Latvijos gynybos žinybos vadovas pažymėjo nemanąs, kad Rusija pastaraisiais metais tapo agresyvesnė ir kelia grėsmę kitoms šalims.
„Negana to, žmonėms svarbu suvokti - jeigu mes norime iš tikrųjų kokia nors ūkio ar karine prasme palyginti Rusiją su NATO šalimis, tai Rusija nekelia joms grėsmės", - pažymėjo jis.
A. Pabrikas nekomentavo „WikiLeaks" publikacijų turinio, tik pažymėjo: „Pati ši diskusija, kurią sukėlė „WikiLeaks", pavojinga visuomenės interesų, nacionalinių interesų požiūriu".
Atsakydamas į klausimą apie galimus šių publikacijų padarinius ir Rusijos reagavimą į juos A. Pabrikas pažymėjo: „Aš manau, Rusija taip pat gana gerai supranta šiuos dalykus ir juos jau komentavo".
„Kaip matome iš ankstesnių pareiškimų, ji remiasi realiais darbais, o ne kokiomis nors spekuliacijomis, daromomis kovojant dėl populiarumo „WikiLeaks" žurnalistų sluoksniuose", - sakė jis.
Interviu agentūrai BNS gruodžio 3 dieną A. Pabrikas taip pat nedavė aiškaus atsakymo į klausimą, ar buvo parengtas Baltijos šalių gynimo planas ir ar jis buvo svarstomas NATO viršūnių susitikime Lisabonoje.
„Tai klausimas, kurį tikriausiai gali atspindėti „WikiLeaks". Tai klausimas, visų pirma susijęs su mūsų ginkluotosiomis pajėgomis", - sakė jis.