Rinkimų favoritės sutaria dėl užsienio politikos

Lietuvos politinės partijos - Seimo rinkimų favoritės - iš esmės sutaria dėl pagrindinių užsienio politikos prioritetų, tačiau turi skirtingų požiūrių dėl tikslų įgyvendinimo taktikos. Visų šių partijų rinkimų programose teigiama, kad svarbiausieji užsienio politikos uždaviniai yra narystė Europos Sąjungoje ir NATO bei geri santykiai su kaimyninėmis valstybėmis.
Sociologinės apklausos rodo, jog sekmadienį Seimo rinkimuose daugiausiai balsų gaus Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir A. Brazausko socialdemokratinė koalicija "Veikime kartu". Tarp perkopusių 5 procentų rinkimų barjerą tikriausiai bus ir Lietuvos liberalų sąjunga.

"Seimas ir Vyriausybė turi imtis visų būtinų veiksmų, jog Lietuva iki 2003 m. būtų visiškai pasirengusi narystei NATO", rašoma Naujosios sąjungos (NS, socialliberalai) programoje.

Tačiau NS, kaip ir socialdemokratai, derybose su ES akcentuoja Lietuvos piliečių interesų svarbą bei jų pirmumą.

Socialliberalai pabrėžia pagarbių, konstruktyvių ir lygiateisių santykių su visomis valstybėmis, paremtų ne tik saugumo garantijomis, bet ir sukuriančių sąlygas Lietuvos gaminių rinkoms užsienyje plėstis bei pritraukti užsienio investicijas, svarbą.

Naujoji sąjunga, kaip ir liberalai, pabrėžia Lietuvos ekonomikos integracijos su užsienio šalimis būtinybę.

"Reikia aktyviau išnaudoti ekonominių ir prekybinių Lietuvos atstovybių užsienio šalyse galimybes vykdyti veiklą, nukreiptą eksporto didinimo ir investicijų pritraukimo kryptimi, mat dauguma mūsų šalies privačių struktūrų nėra pakankamai pajėgios atstovauti sau užsienyje", rašoma NS programoje.

Pasak socialliberalų, reikia realiai įvertinti ir racionaliai išnaudoti ekonominio tilto tarp Rytų ir Vakarų galimybes, iš esmės pagerinti sąlygas tranzitinio transporto plėtotei.

Anot NS programos, bendradarbiavimas su Baltijos, Skandinavijos valstybėmis, Lenkija bei kitomis Vidurio Europos valstybėmis spartina Lietuvos pasirengimą stoti į ES, NATO ir Vakarų Europos Sąjungą.

NS akcentuoja, kad bendradarbiavimas su kaimynais Rytų kryptimi didina stabilumą regione ir duoda Lietuvai ekonominę naudą.

"Lietuva turi būti suinteresuota toliau plėtoti politinius, teisinius ir kultūrinius ryšius su Rusija ir būti atvira naujoms abipusėms iniciatyvoms, bet neatsisakyti pasirinktos krypties į Europos ir transatlantines gynybos bei saugumo struktūras", teigiama socialliberalų programoje.

A. Brazausko socialdemokratinė koalicija skelbia, kad narystė ES padėtų Lietuvai išvengti karų, konfliktų ir didžiulių disproporcijų tarp Lietuvos ir atskirų valstybių.

Socialdemokratinės koalicijos ideologų teigimu, svarbu nustatyti konkrečias sritis, kuriose Lietuva turėtų išsikovoti kuo palankesnių pereinamųjų laikotarpių.

"Mes esame už integraciją, bet ne šalies gyventojų socialinės padėties pablogėjimo sąskaita", teigiama jų programoje.

Pasak socialdemokratų, Lietuvos narystė NATO ne tik padidins valstybės saugumą, bet ir sudarys palankesnes sąlygas bei padidins galimybes siekti didesnio saugumo ir stabilumo Europoje.

Kairiųjų bloko ideologai, kalbėdami apie gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis plėtojimą, pabrėžia, kad santykiuose su Šiaurės šalimis būtina išnaudoti regioninio bendradarbiavimo teikiamas galimybes.

Taip pat akcentuojama, kad reikia aktyvinti trijų Baltijos valstybių bendradarbiavimą, vykdant realius projektus politinėje, ekonominėje, socialinėje bei karinėje srityse, atsisakant deklaratyvių, neduodančių realios naudos, pareiškimų.

"Lietuvos geopolitinė padėtis verčia mus būti lankstiems santykiuose su Rusija. Lietuvos dėmesys Rusijai per pastaruosius kelis metus buvo nepakankamas. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo perspektyvos turi remtis abipusės naudos ir pragmatiškumo reikalavimais", rašoma A. Brazausko koalicijos rinkimų programoje.

"Narystės ES ir NATO uždavinius laikome lygiaverčiai svarbiais užsienio politikoje. Vieno iš jų siekimas neturėtų užgožti kito svarbos, tačiau, taktiniais sumetimais, artėjant sprendimams dėl NATO ar ES plėtros, vienas uždavinys gali būti labiau akcentuojamas nei kitas", rašome LLS programoje.

Liberalų ideologų nuomone, Lietuvos žmonėms bus naudinga ES finansinė pagalba, kuri teikiama labiausiai ekonomiškai atsilikusiems regionams iš ES struktūrinių ir sanglaudos fondų, taip pat parama kaimo gyventojams pagal SAPPARD programą.

Liberalų teigimu, svarbu Lietuvos žmones jau šiandien informuoti apie šias galimybes ir mokyti jomis pasinaudoti ateityje.

Pasak LLS programos, Lietuvos įsijungimas į Europos politinį ir ekonominį gyvenimą yra neįmanomas be narystės NATO. Liberalų manymu, tai pigiausias būdas garantuoti išorinį valstybės saugumą.

Kalbėdami apie santykius su kaimyninėmis valstybėmis, liberalai pabrėžia Baltijos valstybių bendradarbiavimo svarbą, ypač plėtojant laisvąją prekybą, ekonominį ir karinį bendradarbiavimą.

Anot LLS programos, Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė kelyje į ES ir NATO.

"Geri santykiai su Rusija, ir ypač su Kaliningrado sritimi, lemia politinį ir ekonominį stabilumą regione. Investicijos į Kaliningrado sritį suteikia galimybes mūsų verslininkams atrasti papildomų kelių į Rusijos rinką", rašoma LLS rinkimų programoje.

Liberalų programoje akcentuojami ekonominiai interesai užsienio politikoje.

"Dėsime pastangas ieškant naujų perspektyvių rinkų kituose pasaulio regionuose. Šiam tikslui pasiekti siūlome geriau koordinuoti Užsienio reikalų ministerijos pastangas su kitomis Lietuvos valdžios institucijomis ir ūkio subjektais, bendromis pastangomis steigiant prekybos atstovybes, taip pat siekiant didesnio ekonomikos patarėjų ir prekybos atašė darbo efektyvumo diplomatinėje tarnyboje", teigiama jų programoje.

LLS programoje teigiama, kad Lietuvos narystė Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO) atvers platesnę prekybos erdvę ir sudarys palankesnes sąlygas prekybiniams santykiams su didžiosiomis pasaulio valstybėmis. Tai taip pat padėtų išvengti ekonominės priklausomybės (pirmiausia - strateginių išteklių) nuo vienos valstybės.

Visos trys politinės jėgos remia gerus santykius su Baltarusija, tačiau reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių bei demokratijos padėties šioje šalyje.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prie išpuolio Stambule vietos buvęs lietuvis pasakojo apie savo išgyvenimus

Šalia sprogimų vietos Stambule buvęs lietuvis Augustinas Šulija pasakojo, kaip vyko įvykis bei kokios buvo aplinkinių reakcijos.

D. Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl teroro išpuolio Stambule (1)

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Turkijos Prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui dėl teroro išpuolio Stambule, atėmusio daugelį gyvybių.

Darbo partija rinks pirmininką (4)

Darbo partija suvažiavime Kėdainiuose rinks naująjį partijos pirmininką.

Mokslininkas paneigė populiarų mitą apie konservatorius: nepavydžiu partijos strategams (265)

Aptariant rinkimų rezultatus buvo beveik įprasta laikytis nuomonės, kad kai kurių partijų rezultatas priklauso nuo rinkėjų aktyvumo. Tokiomis partijomis buvo įvardijama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija: esą kuo mažiau rinkėjų ateina – tuo konservatoriams ir lenkų atstovams geriau.

Orai: sekmadienį grįžta šaltukas ir sniegas (18)

Savaitgalio orai bus itin kontrastingi: šeštadienį merks lietus, teks braidžioti po balas. Sekmadienį oras atvės, pasipils sniegas. Dar didesnis šaltis numatomas ateinančios savaitės pradžioje.