Ar iš tiesų K.Pėdnyčia vykdė saugumo tarnybines užduotis, kaip to reikalauja VSD statuto 22 str.? Gal jis - saugumo šnipas? O gal sužinojus šį faktą atskleista slapta saugumo operacija, per kurią į prokuratūros sistemą buvo infiltruotas savas žmogus?
Atrodo, yra nei viena, nei antra, nei trečia.
"Jeigu jau taip gražiau skamba, jūs demaskavote ne šnipą. K.Pėdnyčia nevykdė jokių saugumo užduočių, - sakė buvęs VSD generalinis direktorius Jurgis Jurgelis, savo parašu patvirtinęs, jog buvęs pavaduotojas K.Pėdnyčia, šiam paliekant postą, būtų pervestas į rezervą. - Jūs atskleidėte mano klaidą. Galimas daiktas, kad pagal statutą to negalima buvo daryti".
Pasak saugumo generolo, K.Pėdnyčia - ne išimtis. Jis ne vienintelis prieš palikdamas postą saugume pervestas į rezervą.
Neturima duomenų, kokie dar buvę VSD darbuotojai įtraukti į rezervą, tačiau tikrai yra žinoma, jog nebūtinai visi išėjusieji atsidūrė tuose sąrašuose.
Vienas tokių - Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) viršininkas Valentinas Junokas. Jis taip pat anksčiau dirbo VSD, ėjo aukštas skyriaus viršininko pareigas bei turėjo pulkininko leitenanto laipsnį. Tačiau V.Junokui paliekant tarnybą saugume kažkodėl niekam net nekilo mintis pervesti jį į rezervą. Kodėl?
Jeigu VSD vadovybė nesirengė duoti ir nedavė K.Pėdnyčiai jokių slaptų užduočių prokuratūroje, kokiu tikslu, pažeidžiant statutą, jį reikėjo palikti rezerve? Kas tokiu manevru buvo labiau suinteresuotas, J.Jurgelis ar K.Pėdnyčia? Generolas iš to nieko, be galvos skausmo dėl kada nors ateityje galinčio išlįsti neteisėto sprendimo, negalėjo turėti.
Specialistų teigimu, labiausiai pats K.Pėdnyčia buvo suinteresuotas, kad jį įtrauktų į rezervą. Taip generaliniu prokuroru tapęs pulkininkas užsitikrino paprastesnį atsitraukimo į VSD kelią.
Politikos analitikai neabejoja, jog tuo keliu "kišeniniu" vadinamas prokuroras gali būti priverstas pasinaudoti dar šiemet, po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
Už tokią paslaugą K.Pėdnyčia turėtų jaustis dėkingas visų pirma buvusiam VSD šefui J.Jurgeliui. Ir skolingas neliko.