Reaguojant į Rusijos karinį aktyvumą: Baltijos šalyse – NATO sprendimas

NATO užsienio reikalų ministrai antradienį sutarė kitąmet išlaikyti sustiprintus pajėgumus ore, jūroje ir žemėje Rytų Europoje bei rengti dažnesnes pratybas, reaguojant į išaugusį Rusijos karinį aktyvumą.

Sąjungininkai „toliau tęs oro, jūros ir sausumos pajėgų rotavimą regione ir vykdys papildomas pratybas, 28 už 28“, teigiama Briuselyje paskelbtame pareiškime.

NATO ministrai taip pat patvirtino planus kitų metų pradžioje įsteigti tarpines ypač greito reagavimo pajėgas, kurias pirmiausia sudarys Vokietijos ir Nyderlandų kariai.

Bendrame pareiškime patvirtinti planai ateityje įsteigti „vadovavimo ir kontrolės“ elementus „rytinių sąjungininkų teritorijoje“. Lietuva tikisi, kad šie žingsniai leis Lietuvoje įsteigti tarptautinį karinį štabą, tiesiogiai pavaldų NATO vadovybei.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad naujos priemonės „turėtų pradėti atsirasti kitais metais“.

„Mes tikimės valdymo ir kontrolės elementų, išankstinio įrangos dislokavimo, patikos priemonių, kad nebūtų pertrūkių, kad būtų daugiau buvimo ir ore, ir sausumoje, ir jūroje“, - BNS Briuselyje sakė ministras.

Konkretesnių sprendimų dėl šių priemonių tikimasi kitų metų vasarį, kai vyks NATO gynybos ministrų susitikimas - vėliau, nei buvo Lietuvos lūkesčiai iškart po NATO viršūnių susitikimo Velse rugsėjo pradžioje.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas rugsėjį sakė, kad tiesiogiai NATO vadovybei pavaldus tarptautinis štabas Lietuvoje galėtų būti įsteigtas iki metų pabaigos, o jame dirbtų apie 100 žmonių. Tuomet generolas sakė, kad panašūs štabai taip pat gali būti įkurti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Reaguodama į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir karą Rytų Ukrainoje, NATO šiemet atsiuntė papildomų naikintuvų į Lietuvą ir Estiją, sustiprino patruliavimą Baltijos jūroje, o amerikiečiai dislokavo po kuopą karių trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.