R. Malinausko pokalbiai: dabar bent žinome, kaip ministrams įperšami sprendimai

 (90)
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius mano, kad politikų privatumo ribos yra siauresnės nei paprasto žmogaus, ir nieko bloga, kad visuomenė iš paviešintų telefoninių pokalbių sužinojo, „kaip valdoma valstybė“.
Evaldas Gustas, Kęstutis Trečiokas ir Ričiardas Malinauskas
Evaldas Gustas, Kęstutis Trečiokas ir Ričiardas Malinauskas
© DELFI montažas

Kitokios nuomonės apie Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbių paviešinimą laikosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Darius Petrošius.

„Keistokai atrodo, kad kriminalinės žvalgybos metu gauta medžiaga įtraukiama į nutarimą nutraukti tyrimą, kuris yra viešas dokumentas. Kodėl prokurorai pasirinko tokį kelią, tik jie galėtų paaiškinti. Kita vertus, buvo sužinota, apie ką kalbėjosi vieši asmenys“, – portalui LRT.lt sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras.

Savo ruožtu D. Petrošius įsitikinęs, kad prokurorai peržengė leistinas įstatymų ribas, ir pokalbių viešinti nederėjo. Pasak parlamentaro, galiojantys teisės aktai numato, kad kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti asmenų pokalbiai viešintini esant kriminalinio pobūdžio nusikaltimams arba skiriant drausmines tarnybines nuobaudas.

„Dabar buvo pasinaudota baudžiamojo proceso norma, kurią gal ir galima būtų traktuoti taip, kad pokalbiai viešintini, tačiau patyrę teisininkai turėtų žiūrėti plačiau – matyti ir Konstituciją, ir konvencijas, ir žmogaus teisių jurisprudenciją“, – tvirtina D. Petrošius.

Kodėl prokurorai padėjo ne tašką, o daugtaškį?

D. Petrošiaus žiniomis, kiekvienais metais Lietuvoje, vykdant įvairius tyrimus, yra pasiklausoma maždaug 8,6 tūkst. žmonių telefoninių pokalbių. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, pasiklausoma 4,5 tūkst., baudžiamojo proceso bylose – 2,2 tūkst., teikiant duomenis Valstybės saugumo departamentui ir karinei žvalgybai – apie 1,9 tūkst. žmonių pokalbių.

„Pasiklausoma 8,6 tūkst. žmonių pokalbių, o paviešinami per metus tik kelių žmonių pokalbiai. Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad norima pakeisti viešumo standartus. Tuomet reikėtų keisti ir teisės aktus. Suprantu, kad politikams galioja kiti reikalavimai. Vis dėlto reikėtų pagalvoti, kaip elgtis ateityje“, – svarsto D. Petrošius.

Jis taip pat teigia neabejojąs, kad buvo klausomasi Druskininkų mero R. Malinausko pokalbių. Tačiau, priėmus sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kai nenustatytas joks nusikaltimas, visi teisiniai procesai, parlamentaro manymu, turėjo ir pasibaigti.

„Jei pasakoma, kad jokia nusikalstama veika nenustatyta, tuomet dedamas taškas. Tačiau prokurorai padėjo daugtaškį ir medžiagą atidavė visuomenės teismui. Toks teisėsaugininkų veiklos principas atrodo keistai. Kodėl visai kitokiais standartais buvo vadovaujamasi, pavyzdžiui, Seimo vicepirmininkės Irenos Degutienės sūnaus bylos, susijusios su „Snoro“ banku, atveju? Tada Seimo Antikorupcijos komisijai bylos medžiaga buvo pateikta tik tarnybiniam naudojimui, o dabar – priešingai“, – stebisi D. Petrošius.

Kitokie vertinimai: politikų privatumo ribos – siauresnės

Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas V. Gailius tvirtina, jog baudžiamosiose bylose negali būti jokių įslaptintų dokumentų su specialiais grifais, o bylos medžiaga viešinama prokuroro sprendimu.

„Šiuo atveju buvo nuspręsta nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuris jau nebėra bylos medžiaga, pristatyti visuomenei. Manau, gerai, kad visuomenė sužinojo, kaip valdoma valstybė“, – teigia V. Gailius.

Viešųjų asmenų privatumo ribos siauresnės

Vertindamas K. Trečioko ir R. Malinausko pokalbių paviešinimą, konstitucinės teisės žinovas V. Sinkevičius portalui LRT.lt sako, jog Konstitucinio Teismo nutarime yra suformuluota, kad, jei yra įtarimų dėl netinkamo viešojo asmens elgesio, jo privatumo ribos yra kur kas siauresnės nei eilinio žmogaus, ir jis negali tikėtis analogiškos privatumo apsaugos.

„K. Trečiokas ir R. Malinauskas – vieši asmenys, o jų veiksmai gali turėti įtakos visuomenės gyvenimui. Tie jų pokalbiai atskleidė, kaip dirba mūsų ministrai ir kaip jiems kartais galima įpiršti sprendimus, kurių jie net nesupranta, bet skuba duoti nurodymus pavaldiniams“, – pastebi V. Sinkevičius.

Teisininkas taip pat neneigia, kad ministro ir mero pokalbių išviešinimo istorijoje galima įžvelgti ir politinius žaidimus, nes paprastai vengiama viešinti ikiteisminio tyrimo metu surinktą operatyvinę ar žvalgybinę medžiagą: „Reikėtų pasiaiškinti, ar ant tos medžiagos nebuvo jokių grifų. Kita vertus, kad ir kaip vertintume tą ikiteisminio tyrimo medžiagą, turėtume klausti – ar visuomenei geriau žinoti apie tuos mero ir ministro pokalbius, ar – ne“?

www.lrt.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Orai: laukia tikra pirtis

Šią savaitę vyraus tvankuma. Karštis nesitrauks, o prie jo dar prisijungs ir krituliai. Paskutinėmis gegužės dienomis vietomis prapliups lietus, danguje blykčios žaibai.

Po skandalų debesies – ryškėja naujas žaidėjas (44)

Iki rinkimų beliko kiek daugiau nei keturi mėnesiai, o Lietuvos politinių partijų padangė toli gražu visai ne giedra. Labiausiai nepavydėtina atrodo Liberalų sąjūdžio padėtis, tačiau jei suskaičiuotume kitų partijų nuostolius, įvertintume šleifus, šešėlius ir kitokias nuodėmes, paaiškėtų, kad praradimų patyrė beveik visos, gal tik Valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiuo metu atrodo mažiausiai netekusi.

P. Auštrevičius: mes norime naujo kontrakto su Lietuvos rinkėju (126)

Liberalų sąjūdžio padėtis labai nepalanki prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, sako politikos mokslininkai, ir, deja, nieko, kas juos paguostų, šią savaitę neįvyko. Buvusiam partijos pirmininkui Eligijui Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos paveikiu ir neteisėto praturtėjimo, skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvė Turkijoje gyvena jau 14 metų: viską pakeitė vienas skambutis (112)

Ištekėti už užsieniečio ir gyventi svetur, neslepia Rūta Danilevičiūtė, niekada nebuvo jos siekiamybė. Tačiau šiuo metu ji – turko žmona, jau 14 metų gyvenanti viename gražiausių Turkijos kurortinių miestelių Alanijoje.

Lietuvė neatsidžiaugia valytojos darbu Norvegijoje: žiūri pagarbiai, alga – puiki (298)

Norvegijoje – valytojų iš Lietuvos antplūdis. Taip, anot „Emigrantų“, rašo šios šalies spauda ir ji nemeluoja. Iš tiesų per pastaruosius penkerius metus Lietuvos moterys ir merginos masiškai plūdo čia dirbti valymo srityje. Jos tvarko biurus, valo viešų įstaigų tualetus, šluoja gatves, tvarko parkus.