R. Karbauskis: tai buvo didelė pamoka A. Kubiliui

 (771)
Konservatoriai šiandien jau gerokai nuosaikiau žiūri į prieš dvejus metus pristatytą savo partinį dokumentą – „Minkštąją Rusijos sulaikymo strategiją“, kurioje buvo neigiamai vertinama verslininko bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio veikla.
Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Pasak politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio, tai – labai geras pavyzdys, kaip politikai gali keisti požiūrius pagal politinę konjunktūrą.

„R. Karbauskio kompanijos uždirba šimtamilijonines metines pelno maržas iš pelningos prekybos Rusijoje pagamintomis azoto ir kalio trąšomis. „Agrokoncerno“ grupės įmonės iš trąšų pardavimo už 2012–2013 metus Lietuvoje ir Latvijoje gavo 782 mln. lt. pajamų. Pajamos iš trąšų pardavimo yra didžioji ir strateginė įmonės pajamų dalis. Pažymėtina, kad šio verslo perspektyva tiesiogiai priklauso nuo Rusijos politinio ir verslo elito geros valios ir nusiteikimo“, – teigiama 2014-aisiais pristatytame dokumente.

Tąkart R. Karbauskis tikino, jog šie ir panašūs konservatorių teiginiai yra melagingi, o savo tiesą puolė ginti teisme bei pareikalavo ekspremjero Andriaus Kubiliaus atsakomybės dėl jo viešai paskelbtų teiginių. Tiesa, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė Seimo opozicijos lyderiui A. Kubiliui palankų sprendimą civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovų R. Karbauskio ir UAB „Agrokoncernas“ ieškinys.

Neatmetama, kad prie derybų stalo dėl valdančiosios koalicijos formavimo po Seimo rinkimų sės būtent LVŽS ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Ką dabar konservatoriai mano apie R. Karbauskį ir 2014 m. pristatytą dokumentą?

Dokumento neatsisako, tačiau derėtis nori

„Kodėl būtinai reikėtų atsisakyti dokumento ir kodėl būtinai nesudaryti koalicijos dėl dokumento, – svarsto konservatorė Rasa Juknevičienė, kuri buvo viena iš jo rengėjų. – Daug kas pasikeitė nuo 2014-ųjų. Įsivaizduoju, kad ir R. Karbauskis po Krymo aneksijos pakeitė požiūrį į Rusiją. Aš taip tikiuosi, bent jau nebegirdžiu nieko prieš NATO, kaip kad buvo 2002-aisiais. Daug žmonių keičia požiūrį, reikia klausti jo. Mes tik faktus sudėliojome.“

Pasak R. Juknevičienės, dokumentas buvo rašytas dar iki Krymo aneksijos, o pozicijos dėl Rusijos esą paaiškės derinant programas.

„Nematau LVŽS programoje, kad jie būtų prieš NATO ar kaip nors kitaip galvotų dėl Rusijos embargo, sankcijų, kokių nors skirtumų dėl užsienio politikos. 2014-aisiais daug kas galvojo kitaip. Mes turbūt buvome vieninteliai, kurie kalbėjome kitaip ir buvome vadinami rusofobais. Ne tik R. Karbauskis, bet ir socialdemokratai, liberalai mus kritikavo“, – portalui LRT.lt komentavo R. Juknevičienė.

R. Karbauskis: tai buvo didelė pamoka A. Kubiliui
© LRT

TS-LKD frakcijos Seime narys Arvydas Anušauskas taip pat nemano, kad šis dokumentas yra kliuvinys sėsti prie derybų stalo kartu su LVŽS. Maža to, pasak politiko, svarstant šį dokumentą buvo skirtingos partiečių nuomonės.

„Laikiausi šiek tiek kitokios pozicijos, tačiau bet kuriuo atveju dokumentas, manau, nepraranda savo reikšmės, nes vis tik Rusijos galimybės ten buvo apibrėžtos pakankamai aiškiai. Tačiau nėra taip, kad, jei žmones dokumente pamini, jie tampa kokiais nors agentais ar priešais. Mes pirmiausia tame dokumente siekėme parodyti, kaip ir kokiais metodais potencialiai Rusija gali veikti mūsų vidaus padėtį, o ar veikia – čia jau kitas klausimas“, – LRT.lt atsakė A. Anušauskas.

R. Karbauskis: tai buvo didelė pamoka A. Kubiliui
© LRT

R. Karbauskis: tai buvo didelė pamoka A. Kubiliui

Prisiminęs TS-LKD dokumentą ir teismo procesus, LVŽS lyderis R. Karbauskis LRT.lt teigia, kad tai tikriausiai buvo didelė pamoka A. Kubiliui, nes jis iki paskutinės minutės esą nežinojo, kuo baigsis minėta byla.

Andrius Kubilius
Andrius Kubilius
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Tačiau teismas nesiryžo priimti tokio sprendimo, kad jis turėtų mokėti už tai baudą. Bet tai, ką jis darė teisme... gaila, kad tuo niekas dabar nesidomi. Jūs girdėjote nors kartą po teismo, kad A. Kubilius užsimintų nors žodžiu apie kokį nors prorusiškumą? Teisme jis gynėsi tuo, kad jis nieko tuo nenorėjo pasakyti, jokių duomenų neturi. Iš tikrųjų labai keistas šnekėjimas, kai nėra niekuo grįsta ta kalba.

Ten netgi buvo paminėta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, ir teismas pareikalavo tos VSD pažymos. Mums jos nerodė, bet teisėjas pasakė, kad ten nėra jokios pavardės, jokios įmonės pavadinimo“, – pasakoja R. Karbauskis.

LVŽS lyderis pabrėžė, jog niekada nepasisakė prieš stojimą į NATO ar Europos Sąjungą (ES).

„Ponia R. Juknevičienė pati buvo pamiršusi, kad aš 2004-aisiais buvau Seime ir balsavau kartu su ja už stojimą į NATO. Nėra nė vieno mano straipsnio, pareiškimo, kuris kada nors būtų pasakytas per mano gyvenimą prieš stojimą į NATO. Viskas, kas dabar vyksta, iš jų pusės yra tiesiog paprasčiausias kažkokios versijos kūrimas.

Tų mitų yra ir daugiau, pavyzdžiui, kad aš buvau prieš ES. Kada aš buvau prieš ES? Raskite tokį tekstą. Vienintelį dalyką, kurį sakiau, tai kad reikia derėtis. Jei derėtis vertinama taip pat kaip pasisakymas prieš ES, atleiskit man, labai keista. Tokiu būdu tiesiog bandoma formuoti visuomenės nuomonę“, – LRT.lt kalbėjo R. Karbauskis.

Kaip teigia R. Karbauskis, bet kokiu atveju po rinkimų reikės sėsti prie derybų stalo su visais, nes esą yra ir „didžiosios koalicijos variantas“, kurią sudarytų profesionalai. Tačiau joje, kaip galima suprasti iš R. Karbauskio, sunkiai atsirastų vieta buvusiai krašto apsaugos ministrei R. Juknevičienei.

„Sunkiai įsivaizduoju R. Juknevičienę vyriausybėje. Jei būtų koalicijos susitarimas, sunkiai įsivaizduoju žmogų, kuris galėtų dirbti ranka rankon vardan Lietuvos, kai jis tiesiog neapkenčia savo partnerio. Ji toks žmogus, kuri su žodžiais nelabai skaitosi, nes valdžia – labai siektinas tikslas. Apskritai, jei žmonės nepakankamai mumis pasitikės ir neišrinks stiprios frakcijos, mes galime likti ir opozicijoje. Nematau tame jokios problemos“, – LRT.lt komentavo R. Karbauskis.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

V. Bruveris: konservatoriai seniai norėjo nuo to išsisukti

Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininko V. Bruverio teigimu, tai – labai geras pavyzdys, kaip politikai gali keisti pažiūras ar požiūrius į vieną ar kitą politinį reiškinį pagal politinę konjunktūrą.

„Konservatoriai seniai ieškojo, kaip išsisukti nuo šio dalyko. Kalbos, kad jie su „žaliaisiais valstiečiais“ gali grįžti į valdžią, prasidėjo seniai. Tauta iškart prisiminė, kad, pasak vieno klasiko, rankraščiai nedega. Tai jau tuomet konservatoriai, regis, partijos lyderis Gabrielius Landsbergis kalbėjo, kad LVŽS ir R. Karbauskis gal bus pasikeitęs; kad reikia tuos dalykus patraukti į šalį dėl svarbesnių dalykų – valstybės interesų“, – teigia V. Bruveris.

Politikos apžvalgininko teigimu, prie derybų stalo, derantis dėl koalicijos, greičiausiai bus referuojama, kad R. Karbauskis pasirodė tikras Lietuvos patriotas, kuris apie viską mąsto teisingai. Pasak V. Bruverio, kaip visada, viskas bus pateisinama valstybės interesais. „Į savaime kylantį klausimą, ar dėl valstybės interesų galima eiti obuoliauti su velniu, manau, vėl nebus atsakyta“, – pridūrė V. Bruveris.

TS-LKD, V. Bruverio teigimu, šią temą stengėsi apeiti ir stengsis tai daryti ir toliau, nes jie esą negali suerzinti R. Karbauskio, kaip neva dar visai neseniai tai darė kai kurie socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus žmonės, viešai kalbėdami apie R. Karbauskio trąšas ir pesticidus „Šiuo požiūriu konservatoriai ir jų jaunasis vadukas elgiasi kur kas pragmatiškiau, nes puikiai suvokia, kad be R. Karbauskio ir be „žaliųjų valstiečių“ į valdžią jie nepateks“, – apibendrino V. Bruveris.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rinkimų naujienas sužinokite per Facebook Messenger platformą

 

Lietuvoje

Orai: šals vis labiau (28)

Po drėgno ir apniukusio pirmadienio sulauksime šiokio tokio pragiedrėjimo, bus vėsiau.

Prof. V. M. Čigriejienė paaiškino, kaip R. Karbauskis rinko medikų paramą (831)

Žinoma gydytoja, buvusi Seimo narė profesorė Vida Marija Čigriejienė kritikuoja valstiečių žaliųjų idėją taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Ji taip pat išreiškė nuomonę apie R. Karbauskį palaikančius kai kuriuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) medikus, kurie, sako profesorė, gyvenime nėra gydę nevaisingumo.

„120s“ žinios: protestas dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų (16)

DELFI TV trumposiose žiniose žiūrėkite: įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai pasmerkė Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.

E. Gentvilas apie G. Steponavičių: dabar jau kyla klausimų (214)

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas sako turintis klausimų, ar jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius kalbėdamas apie savo statusą politinės korupcijos byloje sakė tiesą.

„Istorijos detektyvai“ neria į alternatyvios Lietuvos istorijos platybes (9)

Tarpukario Lietuva galėjo tapti Didžiosios Britanijos protektoratu, Vokietijos dalimi ar net sukurti bendrą valstybę su Baltarusija, Lenkija.