Protestuotojai rankose laikė Lietuvos, Lenkijos, Europos Sąjungos, LLRA vėliavas, plakatus su užrašais „Tautinių mažumų švietimo sistemos naikinimui - stop", „Apginsime tautinių mažumų švietimą Lietuvoje".
Dalyvių transparantuose lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis išdėstyti įvairūs reikalavimai: „Ne - tautinių mažumų švietimo likvidacijai“, „Stabdykime mažumų diskriminaciją“. Dar vienas transparantas skelbė: „Lauk reformatorių Steponavičių“.
Eisena Vyriausybės link pajudėjo tyliai. Incidentų kol kas neužfiksuota. Tik vienas eisenos dalyvis garsiai piktinosi, kad policija su tvarkos reikalavimais supažindino lietuviškai, o ne lenkiškai.
Eisenoje - ne tik lenkų organizacijų, bet ir mitingą parėmusios Švietimo darbuotojų profsąjungos vėliavos. Kai kurie protestuotojai apsirengę lenkų tautiniais drabužiais, eisena prospektu traukė dainuodama lenkų liaudies dainas. Pasiekus Vinco Kudirkos aikštę, eisenoje nuskambėjo „Odė džiaugsmui“.
Dar neprasidėjus eitynėms policija netoliese sulaikė 1971 m. gimimo neblaivų vyriškį, ryšintį baltą raištį su svastika. Kaip DELFI sakė Vilniaus apskrities policijos viršininkas Kęstutis Lančinskas, vyriškiui nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Mitingo metu buvo sulaikyti dar trys Lietuvos piliečiai. Vienas į komisariatą atvežtas už smulkų chuliganizmą, du - už gėrimą viešoje vietoje.
DELFI kalbinti mitingo dalyviai pirmiausia skundėsi vienuoliktokų padėtimi. Esą jiems teliko metai iki abitūros, ir vaikai nespės pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui taip, kaip lietuvių mokyklų abiturientai. Tokią nuomonę išsakė tiek mitinguojantys abiturientai, tiek ir jų tėvai.
„Aš noriu lygių galimybių, lygių teisių,“ - sakė du mokyklinio amžiaus vaikus auginantis protesto dalyvis.
Pasak jo, švietimo įstatymas turi būti atšauktas, o suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą galėtų laikyti nebent tie lenkų vaikai, kurie valstybinės kalbos mokysis, kaip ir lietuviškose mokyklose, nuo pirmos klasės.
DELFI kalbinta vienuoliktokė teigė bijanti, kad kitąmet nepajėgs lietuvių kalbos egzamino laikyti lygiomis sąlygomis su bendraamžiais lietuviais. Esą skiriasi ne tik pasiruošimas, bet ir paprasčiausiai mokyklose dėstoma literatūra.
Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetų koordinatorius Albertas Narvoišas žurnalistams sakė, kad protestuojama ne prieš lietuvių kalbą, o už lygias galimybes.
„Matome, kad šios problemos nėra sprendžiamos. Ir dar kartą norime priminti, kad tos problemos yra aktualios. Ir ne tiktai mums – ir mokytojams, kurie streikavo vasario mėnesį. (...) Norime, kad vyktų tas dialogas, kurio dabar nėra. Matote, mes neprotestuojame apskritai prieš lietuvių kalbą. Mes esame už, kad moksleiviai mokytųsi lietuvių kalba. Tai yra labai gerai. Tačiau turi būti tam tikras pereinamasis laikotarpis, kada galima įvesti pakeitimus“, - aiškino A. Narvoišas.
Pasak jo, susirinkusi miniai – didesnė nei planuota, ir tai yra geras rezultatas. Juolab, kad nebuvo jokių provokacijų.
Mitingo organizatorius pabrėžė, kad dvišalės darbo grupės vaisių nedavė. „Matome, kad tos darbo grupės realiai susitarė dėl smulkmenų, o esminės problemos liko neišspręstos“, - sakė A. Narvoišas.
Tuo tarpu tribūnose netrūko ir politinių pasisakymų. Įvairioms organizacijoms atstovaujantys kalbėtojai ragino balsuoti už tuos politikus, „kurie dirba“, o ne už dabartinę „liberaliai konservatyvią“ koaliciją.
V.Tomaševskis: kova už lenkų kalba – tai kova už Katalikų tikėjimą
Į tribūną išėjęs Lenkų rinkimų akcijos lyderis mitinguotojams pristatytas kaip tas, kuris atstovauja visiems – tiek moksleiviams ir jų tėvams, tiek tautinėms mažumoms, tiek žemės neatgaunantiems Vilniaus krašto gyventojus. Jis savo kreipimąsi pradėjo pareikšdamas, kad susirinko net 7 tūkst. žmonių – dvigubai daugiau, nei suskaičiavo policija.
„Mes parodėm, kad vienybėje jėga. Šiandien susirinko įvairių tautybių žmonės: ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai, baltarusiai, totoriai, žydai. (...) Šiandien visų tautybių žmonės palaiko mūsų akciją, kuri nukreipta prieš dabartinę daugumą, ne prieš Lietuvą. Prieš liberalų-konservatorių daugumą“, - lietuviškai kalbėjo V. Tomaševskis.
Prabilęs lenkiškai, LLRA lyderis nepraleido progos priminti, kad lenkai – uolūs katalikai.
„Tautybė – nuo tėvų, nuo senelių ir prosenelių. Ir ketvirtasis Dievo įsakymas sako – gerbk savo tėvą ir motiną. Jeigu išsižadėsime savo tautybės, tai bus didelė nuodėmė. Jeigu valdantieji mus vers išsižadėti savo tautybės – tai irgi bus nuodėmė. Nesiasimiliuosime. Nes tėvų žemė – mūsų žemė, tėvų kalba – mūsų kalba, - skambant ovacijoms aiškino V. Tomaševskis. - Buvome šv. Mišiose Aušros Vartų koplyčioje. Ir kunigas sakė, kad kova už lenkišką mokyklą, tai ir kova už šventą Romos Katalikų tikėjimą. Nes būtent lenkų mokyklose 100 proc. vaikų lanko religijos pamokas.“
Aikštė po Vyriausybės langais buvo sausakimša. Pirminiais policijos duomenimis, Vilniuje Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetų organizuojamoje protesto akcijoje dalyvavo 3-3,5 tūkst. žmonių.
Apie 13.30 val. minia pamažu pradėjo skirstytis. Tačiau V.Kudirkos aikštėje buvo dar bent pora tūkstančių žmonių.
Protestuotojai teigia, kad švietimo reforma "griauna Lietuvos švietimo sistemą" ir tautinių mažumų švietimo modelį.
"Dabartinė liberalų-konservatorių valdančioji koalicija vis dar atkakliai primeta visuomenei pseudoreformą, kuri griauna Lietuvos švietimo sistemą, tame tarpe – ir tautinių mažumų švietimo modelį mūsų šalyje", - teigia Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai. Jų pareiškimas paskelbtas LLRA interneto svetainėje.
Policija pranešė, kad iš viso eitynėse dalyvavo apie 4500 žmonių, mitinge „už teisingumą“ - apie 2500 žmonių. Renginių metu už įvairius administracinius teisės pažeidimus sulaikyti 4 asmenys.
Lenkijos nacionalistų organizacijos skelbėsi kovo 17 d. siunčiančios žmones į Vilnių – palaikyti tautiečių ir, pavyzdžiui, apsilankyti Aušros Vartuose. Tačiau jų dalyvavimą neigia patys mitingo organizatoriai, o sostinės savivaldybė ir Vilniaus policija dar penktadienį neturėjo jokios informacijos apie svečius iš užsienio.
Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetų organizuojamą protestą buvo bandoma nukelti į kitą dieną. Grupė Seimo narių prašė pakeisti renginio datą, mato kovo 17-ąją 1938 m. Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą. 1991 m., taip pat kovo 17-ąją, vyko referendumas dėl Sovietų Sąjungos išsaugojimo. Taip pat teigta, jog į renginį atvyksta Lenkijos nacionalistai, galintys sukelti neramumus. Tačiau leidimą mitingui išdavusi Vilniaus savivaldybė Seimo narių prašymo nepatenkino – esą nėra jokių ženklų, kad renginys kaip nors neatitiktų Susirinkimų įstatymo reikalavimų.
Tuo tarpu patys mitingo organizatoriai skelbia minintys ne Lenkijos ultimatumo ar referendumo dėl Sovietų Sąjungos išsaugojimo metines, o kitą sukaktį – pernai, kovo 17 d., buvo priimtas lenkų organizacijų smerkiamas Švietimo įstatymas.
Lenkų mitingui duota laiko iki 15 val. Būtent dėl to Vilniaus savivaldybė kitą šeštadienio mitingą, pavadintą „Už teisingumą“, leido rengti nuo 15 val. Tačiau jo organizatoriai su tokiu laiku nesutinko ir žadėjo pradėti mitinguoti tada, kada patys planavo – 14 val. Jiems taip pat neįtiko ir renginio vieta – užuot mitingavę automobilių stovėjimo aikštelėje prie Seimo, kaip nurodoma savivaldybės leidime, jie mitingą „Už teisingumą“ rengs Nepriklausomybės aikštėje.
Pastarojo mitingo organizatoriai skelbiasi siekiantys sugrąžinti atleistuosius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą į postus. Jie taip pat reikalauja FNTT vadus iš darbo atleidusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio galvos.