„Valstybines įmones optimizuoti reikia. Apie tai seniai kalbame. Ir ne tik mes, bet ir Europos Komisija (EK), ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) nurodo mums šią sritį kaip nesutvarkytą. Tai, kad Premjeras kalba apie pertvarkas, yra labai gerai. Tačiau bet kokią reformą darant reikia labai įsigilinti ir pasiruošti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė L. Antanavičienė, pažymėjusi, kad vienas iš neatidėliotinų sprendimų yra urėdijų optimizavimas.
„Prezidentė visada pasisakė (už urėdijų jungimą – ELTA). Prezidentė vetavo įstatymą dėl 42-iejų urėdijų ir jos pozicija nesikeičia. Aplinkui visose valstybėse Europos Sąjungoje (ES) tai padaryta ir miškų sektoriaus efektyvumas nepalyginamai didesnis nei mūsų“, – sako Prezidentės patarėja, pastebėjusi, kad prasminga sumažinti dabar urėdijose veikiantį administracinį aparatą, savo ruožtu tiesiogiai miške dirbančių specialistų turėtų daugėti.
Aplinkos ministerijos teigimu, skaičiuojama, kad sujungiant 42 urėdijas į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė. Vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pirmadienį naujienų agentūrai ELTA teigė, kad vykdant reformą planuojama atleisti iki 400 darbuotojų, tai būtų bendrųjų ir administracinių funkcijų darbuotojai. Reformai reikalingos įstatymo projekto pataisos Seimui turėtų būti pateiktos kitą mėnesį. Bendra įmonė galėtų atsirasti jau kitų metų pradžioje, bet visa pertvarka gali užtrukti kiek ilgiau.
Pasigenda racionalaus požiūrio
Visuomenės lūkesčiai dėl geresnės valstybės įstaigų veiklos yra dideli, bet valstybinės tarnybos patrauklumas tarp aukštos kvalifikacijos darbuotojų mažėja, o galimybės juos pritraukti didesniu atlyginimu – ribotos. Aukščiausiosios audito institucijos trijose ministerijose atliktas auditas rodo, kad ir viešojo sektoriaus personalo valdymo sistema nepadeda užtikrinti įstaigų veiklos tikslų pasiekimo efektyviausiu būdu.
Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ir Žemės ūkio ministerijose atliktas auditas atskleidė, kad sistemiškai nėra identifikuojama, kiek ir kokias funkcijas valstybei reikia vykdyti, todėl neaišku ir kiek tam institucijos turi turėti darbuotojų. Dėl susiklosčiusios padėties, vienose įstaigose nustatytoms funkcijoms vykdyti, pavyzdžiui, gyventojams aptarnauti, trūksta darbuotojų, o kitose – jų gali būti per daug.
Auditas atskleidė, kad yra nemažai atvejų, kai įstaigos veiklos aptarnavimas pavedamas per aukštą kvalifikaciją šiam darbui turintiems ir didesnį darbo užmokestį gaunantiems valstybės tarnautojams, ir atvirkščiai, kai kuriais atvejais pagrindinę įstaigos veiklą (viešąjį administravimą) vykdo pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kuriems keliami per žemi reikalavimai. Ypatingo valstybės tarnautojo statuso nereikalaujančią įstaigos aptarnavimo veiklą nagrinėtose srityse net 56 proc. atvejų atlieka valstybės tarnautojai, kurių darbo užmokestis yra 35 proc. didesnis, nors šią veiklą gali atlikti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.
„Taip susiformavusi sistema, kurioje paprastų funkcijų atlikimas valstybei kainuoja brangiau, o svarbius sprendimus priima žemesnės kvalifikacijos ir atsakomybės darbuotojai, signalizuoja apie neracionalų darbo užmokesčiui skirtų lėšų naudojimą, mažina viso viešojo sektoriaus veiklos skaidrumą ir kokybę“, -, sako 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas.
Atsižvelgdama į tai, kad problemos yra sisteminės, rekomendacijas dėl žmogiškųjų išteklių (personalo) sistemos tobulinimo Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei. Auditorių vertinimu, būtina visapusiškai įvertinti viešojo valdymo tobulinimo galimybes ir priimti sprendimus, kurie leistų didinti institucijų veiklos skaidrumą ir efektyvumą. Sprendimus dėl personalo valdymo tobulinimo institucijos kviečiamos priimti ir nelaukdamos sisteminių pokyčių. Aukščiausioji audito institucija, tvirtindama 2016-2020 m. strategiją, pernai pradėjo savo personalo struktūros ir funkcijų peržiūrą, kurią planuojama baigti iki šių metų pabaigos.
Valstybės auditoriai toliau stebės ir vertins viešojo valdymo tobulinimo procesą. Plačiau jis analizuojamas didelio masto sisteminiame audite „Viešojo valdymo tobulinimas“, kurį aukščiausioji audito institucija planuoja baigti šiemet.