Pasak Prezidentės atstovo, NATO viršūnių susitikime Varšuvoje buvo priimti istoriniai sprendimai, kurių svarba, matyt, bus suprasta tik ateityje. Esą panašiai buvo ir su Lietuvos įstojimu į šį Aljansą 2004 metais, nes narystės NATO reikšmė labiausiai paaiškėjo būtent po įvykių Ukrainoje. N. Aleksiejūno teigimu, per Varšuvos viršūnių susitikimą, kai buvo nuspręsta steigti batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje, įvyko realus Rusijos atgrasymo procesas. Prezidentės patarėjas taip pat pabrėžė, kad svarbu, jog į mūsų regioną ateina ne viena ar dvi valstybės, o visa jų grupė – Vokietija, Beneliukso šalys, Norvegija, Prancūzija. O tai reiškia, kad komplikuoti santykiai su Rusija yra viso regiono problema, kiekviena Aljanso narė pasirengusi ginti regioną.
„Būtent iš šio sprendimo perspektyvos ir reikėtų suprasti tą pasakymą dėl santykių su Rusija, nes būdami stiprūs viduje, turėdami visas priemones atgrasyti, apsiginti, tik tada galime turėti ir tam tikrus komunikacinius kanalus su Rusija, kurie yra skirti norint išvengti kažkokių karinių incidentų, tam tikrų įtampų kalbantis su Rusija.“, – interviu „Žinių radijui“ antradienio rytą sakė N. Aleksiejūnas.
D. Grybauskaitės vyriausiojo patarėjas užsienio politikai teigimu, NATO karių siuntimas į Baltijos šalis, mūsų regioną, parodo konkrečius Aljanso darbus ir jų rezultatus. Be to, per NATO viršūnių susitikimą įvyko tam tikras psichologinis lūžis daugelio aljanso narių galvose kalbant apie Rusijos grėsmes bei tos grėsmės įsisąmoninimą.
„Visi vieningai sutarėme, kad Rusija yra grėsmė, ji kelia grėsmę Europos saugumui, pažeidinėja tarptautinę teisę ir tai yra užfiksuota visuose dokumentuose.(...) Visiško normalizavo, grįžimo prie įprasto bendravimo su Rusija nėra, o norima tik išlaikyti komunikacinius kanalus tam tikrom specifinėms problemoms spręsti“, – teigė N. Aleksiejūnas.
Apibūdindamas NATO papildomų batalionų dislokavimo mūsų regione svarbą N. Aleksiejūnas teigė, kad ne skaičiai, o politinis atgrasymas yra svarbiausia.
„Svarbiausia tai pasiryžimas ginti, sąjungininkų įsipareigojimus mums ir tų karių buvimas, daugelio šalių buvimas regione jau pats savaime reiškia atgrasymą. Atgrasymas yra pats pagrindinis tikslas“, – kalbėjo jis. Pasak patarėjo, atgrasymas – tai nėra jokia provokacija ar puolimo veiksmas, o tik bandymas apsisaugoti.
Trečiadienį šaukiama NATO ir Rusijos taryba, tačiau, anot N. Aleksiejūno, kažkokios deeskalacijos santykiuose su Rusija, kai vyksta ne dialogas, o išsakomi du monologai, sunku tikėtis. Vertindamas Rusijos ir NATO santykius Prezidentūros atstovas jų nebuvo linkęs prilyginti Šaltajam karui, bet, pasak jo, tai, kas šiuo metu vyksta, veda link tam tikro grėsmių suvokimo ir didesnio įsivaizdavimo, kas vyksta Rusijoje, bei ką tai reiškia mums.
NATO antrajame po Krymo aneksijos viršūnių susitikime paskelbė apie naujas Rusijos atgrasymo priemones. Be to, nuspręsta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti NATO batalionus. Maskva iš karto paneigė kelianti pavojų.
JK prieiga prie laisvos rinkos — tik užtikrinus laisvą asmenų judėjimą
Jungtinei Karalystei (JK) norint priėjimo prie laisvosios Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkos reikės užtikrinti ir laisvą asmenų judėjimą, sako Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas.
Pasak N. Aleksiejūno, greičiausiai JK vyriausybės vadovo postą perimsianti vidaus reikalų ministrė Theresa May buvo pasisakinti už britų likimą ES, o tai parodo jos politines pažiūras, tačiau išstojimo procedūra iš Bendrijos truks keletą metų, o iki to laiko išliks visi JK įsipareigojimai ES, įskaitant ir klausimus, susijusius su migracija.
„Svarbu nuraminti mūsų tautiečius, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje, jie tuo trumpuoju laikotarpiu tikrai dar nepajus jokių pasekmių. (...) O kas bus toliau, tai jau derybų tarp ES ir Jungtinės Karalystės vienas pagrindinių klausimų. Bet, svarbu, kad 27 lyderiai, susitikę Briuselyje prieš kurį laiką, vieningai sutarė, kad, jeigu Jungtinė Karalystė nori priėjimo prie laisvosios vidaus rinkos, tai tam reikia, kad būtų visos keturios laisvės užtikrinamos ir pačioje šalyje- ne tik prekių, paslaugų, kapitalų, bet ir asmenų judėjimo. Tai, matyt, bus tam tikras derybinis klausimas, kurį, tikėtina, ir išspręsime ateityje“, – interviu „Žinių radijui“ sakė Prezidentūros atstovas.
Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas jau trečiadienį atsistatydins iš pareigų. Tada vyriausybės vadovo postą greičiausiai perims vidaus reikalų ministrė T. May.
D. Cameronas antradienį paskutinį kartą vadovausiąs kabineto posėdžiui, o trečiadienį karalienei Elžbietai II įteiksiąs atsistatydinimo pareiškimą.
Tokie greiti pokyčiai tapo įmanomi, kai netikėtai apie savo pasitraukimą iš kovos dėl torių partijos lyderio posto paskelbė energetikos ir klimato kaitos viceministrė Andrea Leadsom.
A. Leadsom pareiškė savo paramą T. May. Ji esą geriausiai galės „įgyvendinti „Brexit“ kiek tik įmanoma geriausiomis sąlygomis britų tautai“. Po balsavimo dėl „Brexit“ šaliai greitai reikia naujos, stiprios vadovybės, kalbėjo ji toliau, pabrėždama: „Mums kuo įmanoma greičiau reikia naujo ministro pirmininko“. Ekonomikai ir Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems ES migrantams esą reikalingas aiškumas, kaip viskas klostysis toliau.
Jungtinės Karalystės gyventojams birželio 23-jąją vykusiame referendume nubalsavus už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), D. Kameronas iš pradžių teigė atsistatydinsiąs spalį, vėliau – rugsėjį.