Pramonininkų atstovas G.Rainys siūlo keisti motinystės išmokų tvarką

Nors Lietuvoje jau yra pakankamai lanksčios alternatyvos, kaip išeiti vaiko auginimo atostogų, tačiau kol kas egzistuoja „filologinė problema“. Turima mintyje situacija, kai vaikų išėję auginti specialistai, nusprendę į darbo rinką grįžti anksčiau nei minimali vaiko auginimo atostogų trukmė, to negali padaryti nenukentėję finansiškai.

„Kodėl draudžiama, aš pabrėžiu, draudžiama, iki 12 mėnesių, siekiantiems karjeros žmonėms, ar tai būtų politikai, advokatai, verslininkai, baigti atostogas anksčiau ir gauti tas išmokas? Čia kyla, kaip aš vadinu, filologinė problema diskusijose su „Sodra“. Tiesiog tai nesuderinama – darbas ir „Sodra“. Jeigu pakeistų išmokų pavadinimą į vaiko atlyginimą, manau, tokiu atveju gal ir galima būtų dirbti“, - per konferenciją „Verslo būklė Lietuvoje ir mokesčių sistemos tobulinimas“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys.

Pasak jo, reikia suteikti galimybę žmonėms patiems apsispręsti, kada jie nori grįžti į darbo rinką, tačiau dėl to neatiminėti išmokų, kurios yra nustatytos įstatymu.

„Nieko nesiūlau bloginti, bet jeigu karjeros siekiantis žmogus, mama ar tėtis, nori dirbti nesulaukęs tų12 mėnesių, o kad ir po 9 mėnesių, aš nemanau nieko blogo, kad jie tai padarytų ir neprarastų išmokų bei pradėtų mokėti mokesčius „Sodrai“. Švedijos finansų ministras Andersas Borgas yra pasakęs, kad nenori, jog Švedija būtų labiausiai išsilavinusių jaunų mamų valstybe, kurioje tos mamos leidžia laiką virtuvėje. O Lietuvoje yra kvailokas žodis „pašalpa“, nes kyla klausimas, kaip žmogus gali dirbti ir gauti pašalpą. Tai pavadinkite tai atlyginimu už vaiką ar valstybės padėka už vaiką, nes vis tiek papildomos išlaidos atsiranda ar batukams, ar auklėms, ar darželiams“, - įsitikinęs G. Rainys.

Taip, anot jo, paspartėtų vaikus turinčių specialistų grąžinimas į rinką ir žmonės patys galėtų nuspręsti, koks sprendimas jiems yra patogesnis.

Šiuo metu galioja tvarka, kai vieneriems metams vaiko priežiūros atostogų išeinantys ir papildomų pajamų per tuos metus negausiantys mama ar tėtis gaus 100 proc. kompensuojamųjų pajamų dydžio išmoką. Tuo metu pasirinkus dvejus metus trunkančias atostogas, pirmaisiais metais bus mokama 70 proc. kompensuojamųjų pajamų ir ši suma atitinkamai mažės, jei pašalpos gavėjas gaus papildomų pajamų. Antraisiais metais pašalpa sieks 40 proc. buvusių pajamų, tačiau dirbti jau bus galima be jokių apribojimų.

Progresiniai mokesčiai kelia „didžiausią nerimą“

Anot G. Rainio, kalbėti apie progresyvinių mokesčių įvedimą yra nekorektiška kol nėra įmokų „Sodrai“ ribų, be to, įvesti progresiniai mokesčiai vargu ar pagerins visuomenei teikiamų sveikatos ar socialinės pagalbos paslaugas, priklausomai nuo to, kiek mokesčių sumoka asmuo.

„Iš girdimos retorikos, taip pat ir iš opozicinių partijų, didžiausią nerimą man kelia siūlymas darbą apmokestinti progresiniais mokesčiais, - sako jis. - Progresiniai mokesčiai jau egzistuoja, nebent būtų tarifai progresiniai.“

G. Rainys priminė, kad jau dabar dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio Lietuvoje egzistuoja progresiniai mokesčiai įvedant neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Jis siūlo mažesnes pajamas gaunančius žmones remti pagal, pavyzdžiui, suteikiant lengvatų pirmajam būstui ar mokesčiams, kai asmuo augina vaikus ar prižiūri neįgaliuosius.

Skelbta, kad pasiūlymai keisti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą taip, kad Lietuvoje būtų įteisinti progresiniai mokesčiai, palikti svarstyti ateinančiam Seimui.

Buvo siūloma, kad mėnesio pajamoms iki 1,25 tūkst. litų būtų taikomas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, mėnesio 1,251-8 tūkst. litų pajamoms – 20 proc., o nuo 8,001 tūkst. litų – 35 proc.

Šiuo metu pajamų mokesčio tarifas yra 15 proc., tačiau yra taikomas neapmokestinamas pajamų dydis, kuris yra didesnis mažas pajamas gaunantiems ir vaikus auginantiems asmenims.