Vis dėlto jie pabrėžia, kad situacija kol kas yra gana neaiški, o derybos dėl koalicijos, jeigu laiminčios partijos išsaugos lygias pozicijas, bus sunkios.
„Galime konstatuoti, kad yra ne vienas rinkimų laimėtojas, bet du rinkimų laimėtojai, kurių pozicijos yra praktiškai tapačios. Panašu, kad per paskutines savaites ir gal net po paskutinių reitingų skelbimo rinkėjai atsirinko, kad yra dvi partijos, kurios labiau vertos jų balso ir tai dvi opozicinės partijos“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto politologo Mindaugo Jurkyno, labiausiai tikėtina būtų šių dviejų partijų bei Liberalų sąjūdžio koalicija.
„Rezultatai rodo, kad iš tiesų keičiasi Lietuvoje politinės valdžios centras - jis slenkasi į dešinę. (...) Politinės gravitacijos centras slenkasi link konservatorių, kurie turėtų, mano nuomone, turėti daugiausiai mandatų po antrojo turo, ir „valstiečių“. Gal „valstiečiai“ irgi turi galimybę turėti daugiausiai mandatų, bet sakyčiau, kad konservatorių rinkėjai yra labiau mobilizuoti. Dar pridėjus liberalus, šių partijų koalicija ir turėtų tapti būsimos Vyriausybės pagrindu“ – sakė M.Jurkynas.
Laukia sunkios derybos
M.Jastramskio teigimu, valdančiosios koalicijos formavimas gali būti sudėtingas dėl labai vienodų konservatorių ir „valstiečių“ pozicijų.
„Koaliciją būtų galima pradėti dėlioti, jeigu viena iš laiminčių partijų lenktų kitą aiškiai ir tada būtų aišku, kas turi tą pranašumą ir iniciatyvą. O dabar nieko nėra aišku – valstiečiai turi 20 mandatų daugiamandatėje, Tėvynės sąjunga – 19, o į kitą etapą (vienmandatėse) iš pirmų vietų pateko 21 vieta valstiečių, 22 TS–LKD. Todėl jeigu laimės visi, kurie dabar užima pirmą vietą ir liks taip, tai šios dvi partijos turės po apylygiai mandatų. Nebūtinai taip bus, bet dabar žiūrint į priekį tiek viena, tiek kita turi praktiškai tokias pačias pozicijas. Ir, aišku, kiekvienai iš jų atrodys, kad čia jos turėtų turėti iniciatyvą sudarant koaliciją“, – kalbėjo politologas.
Tokioje situacijoje, jo vertinimu, sustiprėja socialdemokratų įtaka, nes jų parama vienai ar kitai koalicijai galėtų tapti lemtinga. Tačiau trečiai likusiai partijai, M.Jastramskio vertinimu, tikslingiau būtų likti opozicijoje ir truks - plyš į valdžią nesiveržti.
„Jiems racionaliau tikriausiai būtų nebandyti truks plyš eiti į Vyriausybę, nes dar keturis metus būnant valdžioje kitus rinkimus gali dar prasčiau pasisekti – ir taip šitie rinkimai buvo prasti. Jeigu jie vis dėlto rinktųsi, kad jiems būtinai reikia į Vyriausybę, jų derybinės pozicijos visai neblogos būtų, bet iš ilgesnės perspektyvos, jie gali galvoti, kad geriau pasikeisti lyderį, gerinti įvaizdį, kažkokį atnaujinimą padaryti partijos ir ideologinį, ir žmonių atžvilgiu ir geriau pabūti ketverius metus opozicijoje“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Panašios nuomonės yra ir M.Jurkynas, kurio teigimu, „valstiečių“ ir konservatorių koalicija būtų stabilesnė ir ideologiškai.
„Sudaryti stabilią koaliciją bus lengviau su konservatoriais, kadangi „valstiečiai“ turi savo nuostatose įvairių tautinių nacionalistinių idėjų, kurios gali būti artimos konservatoriams. Konservatorių ir „valstiečių“ sąjunga rinkimuose nieko nenustebintų“, – sakė jis.
M.Jastramskis pastebi, kad situacija gali komplikuotis, jeigu Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis nuspręstų sudaryti aljansą prieš antrąjį rinkimų turą.
„Valstiečiai“ tikrai nenorės būti antrąja jėga, kuri turės taikytis su keliais ministrais“, – įsitikinęs politologas.
M.Jastramskio teigimu, šiuose rinkimuose labai netikėtas buvo Darbo partijos kritimas: praėjusiuose rinkimuose viena iš laimėtojų buvusi partija dabar nesugebėjo peržengti net 5 procentų barjero ir į Seimą nepateko. 2012 metais Seimo rinkimuose Darbo partija pirmajame ture laimėjo primąją vietą tąkart užsitikrinę 19,8 proc. balsų.
„Darbo partijos kritimą buvo galima prognozuoti – kad jie prasčiau pasirodys gerokai. Bet kad jie pasirodys taip prastai – aš norėčiau akcentuoti, kad tai yra pirmas kartas per Lietuvos Seimo istoriją, kai prieš tai daugiamandatėje pirmą vietą užėmusi partija pagal balsus kituose rinkimuose nepraeina 5 proc. barjero. Visos partijos iki šiol, kurios gaudavo daugiausiai balsų daugiamandatėje kituose rinkimuose sugebėdavo bent penkis procentus sukrapštyti“, – sakė jis.
M.Jurkynas pastebėjo, kad netikėtas buvo Liberalų sąjūdžio pasirodymas – po korupcijos skandalo šios partijos reitingai rodė gerokai prastesnes perspektyvas, bei smukęs Socialdemokratų populiarumas, taip pat ir tai, kad vienmandatėje pirmajame ture nepavyko laimėti šios partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui.
„Tai rodo, kad yra politinių nuotaikų kaita, kad yra politinių pokyčių poreikis ir koks jų yra mastas, pamatysime po antrojo turo“, – kabėjo jis.
Išankstiniais duomenimis, suskaičiavus 1954 apylinkių duomenis iš 1996, už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą daugiamandatėje apygardoje balsavo 21,7 proc. rinkėjų, už konservatorius - 21,5 proc. Pagal šiuos rezultatus „valstiečiai - žalieji“ atitinkamai jau užsitikrino 20 vietų, o konservatoriai - 19 vietų parlamente.
Trečioje vietoje - socialdemokratų partija su 14,5 proc. balsų ir 13 mandatų, toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis - 8,9 proc. ir 8 mandatai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščionių šeimų sąjunga surinko 5,5 proc. balsų ir gali tikėtis ne mažiau 5 mandatų Seime, „Tvarka ir teisingumas“ sulaukė 5,4 proc. rinkėjų paramos ir taip pat gali tikėtis ne mažiau nei 5 vietų Seime.
Kitos partijos neperžengė reikiamo 5 proc. barjero, už šios ribos atsidūrė ir valdančioji Darbo partija.
Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija neperkopė koaliciniams sąrašams būtino peržengti 7 proc. barjero.