Penktadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje diskusijoje docentas Tomas Janeliūnas sakė, kad Lietuvos diplomatai susiduria su komunikaciniu iššūkiu - kaip neįžeidžiant užsienio partnerių suprantamai ir įtikinamai paaiškinti šalies gyventojams, kad pasaulis už Lietuvos sienų nėra "rožinis".
2011 metų Lietuvos užsienio politikos aptarime dalyvavo ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybė - užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, viceministras Evaldas Ignatavičius, politikos direktorius Vytautas Leškevičius, kiti diplomatai.
Pasak T.Janeliūno, Lietuva yra maža šalis, neturinti galios paveikti didžiųjų valstybių interesus ir neretai tampanti jų žaidimų įrankiu.
"To rožinio pasaulio matymo atsisakymas, manau, visuomenei taip pat būtų labai naudingas, nes jai reikėtų žinoti ir turėti blaivų vertinimą, kas vyksta už Lietuvos sienų, kodėl tai vyksta ir kaip reaguoti ne tik Lietuvos diplomatams, bet ir visuomenei", - teigė T. Janeliūnas.
Jam antrino ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis, pažymėjęs, kad Lietuva yra ne geopolitinis veikėjas ar juo labiau centras, o subjektas, dėl kurio kovoja įvairios aplinkinės jėgos.
Problema jis įvardijo tai, kad geopolitiniu požiūriu Lietuvos visuomenės tapatybė yra dvilypė ir neretai antivakarietiška.
Politologo nuomone, Lietuvai būdingas geopolitinis dvilypumas, neapibrėžtumas ir dažnai "antivakarietiškas naratyvas" gali tapti kliūtimi formuojant užsienio politikos kryptis.
"Labai dažnai žiūrime stagnatoriškai - jeigu šitą dalyką J.Basanavičius suformulavo, tai jau amžių amžiams. Bet neužmirškime, kad tas pats J.Basanavičius 1914 metais parašė deklaraciją, kurioje sakė, kad "aš būsiu ištikimas ir nuoseklus Rusijos šalininkas ir bandysiu visomis priemonėmis stabdyti Lenkijos hegemoniją", - kalbėjo Š. Liekis.