Preliminariais skaičiavimais, pirmutinis pensinio amžiaus didinimas šešiais mėnesiais būtų pradėtas 2032 m.
Tai numatyta ketvirtadienį Seimui socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės pristatytuose Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimuose.
Pagal siūlomą projektą, taip pat numatoma laipsniškai didinti būtinojo stažo reikalavimą visai senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 35 metų. Siūloma nuo 2017 m. po pusę metų per metus pradėti didinti ir būtinojo stažo senatvės pensijai skirti reikalavimą, kol 2026 m. jis pasieks 35 metus. "Šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau dabar Lietuvoje sudaro 37 metus, todėl, ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas", - kalbėjo ministrė A. Pabedinskienė.
Įstatymo projektu, kuris yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, siūloma naujai reglamentuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos finansavimo šaltinius, pereinant prie pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus finansavimo iš valstybės biudžeto, taip pat nustatyti naują pensijų skaičiavimo būdą, labiau atspindintį asmens mokėtų įmokų sąsają su vėliau skiriama pensija.
Pensija susidėtų iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių. Pagrindinė perskirstomoji pensijos dalis būtų vadinama bendrąja dalimi, o likusi pensijos dalis, kuri tiesiogiai atspindėtų asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą, būtų vadinama individualiąja pensijos dalimi.
„Bendrąją pensijos dalį, savo esme vykdančią apsaugos nuo skurdo funkciją, siūloma finansuoti iš valstybės biudžeto. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis siūloma finansuoti griežtai su asmens mokėtomis įmokomis susietą individualiąją pensijos dalį“, - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Individualiajai pensijos daliai įvertinti projekte siūloma įvesti pensijos apskaitos vienetų sistemą. Mokėdamas pensijų draudimo įmoką (ar ją mokant darbdaviui) kiekvienas apdraustasis, kad ir koks būtų jo užimtumo pobūdis (samdomas, savarankiškai dirbantis ir t. t.), per metus įgytų tam tikrą apskaitos vienetų skaičių.
Pasak ministrės, ši sistema leistų individualiąją pensijos dalį tiesiogiai susieti su mokėtomis įmokomis. „Jei įmokų sumokėta tiek pat, kiek per metus turi būti sumokėta nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių pagal visą nustatytą pensijų draudimo tarifą, asmuo įgyja vieną apskaitos vienetą, kurį padauginus iš nustatytos vertės, gaunama piniginė išraiška. Pagal naują apskaitos vienetų sistemą siūloma perskaičiuoti ir mokamas senatvės pensijas“, - teigė A. Pabedinskienė.
Projektu siūloma nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles: pensijas indeksuoti pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius, įvertinant šio rodiklio pokyčius per trejus praeities metus, einamuosius metus ir trejus prognozinius metus.
„Siūloma indeksavimo koeficientą apskaičiuoti kiekvienų metų rugsėjo 1 d. ir jį taikyti nuo kitų metų sausio 1 d., taip siekiant išvengti indeksavimo einamaisiais metais keliamos papildomos rizikos fiskalinei drausmei. Indeksavimo susiejimas su darbo užmokesčio fondu leidžia atsižvelgti į įmokų mokėtojų, t. y. apdraustųjų skaičiaus pasikeitimus. Siūloma tolygi indeksavimo schema, kai ekonominio augimo metais taikomas indeksas neleistų pensijų didinti pernelyg dosniai tam, kad, atėjus sunkmečiui, pensijos būtų ne mažinamos, o tiesiog sustabdomas jų indeksavimas“, - pabrėžiama dokumento aiškinamajame rašte.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti lapkričio 24 d.