Po TV laidos juokauja: Lietuvoje pasikeitė premjeras

 (487)
Pastaruoju metu sparčiai reitingus auginantis premjeras Saulius Skvernelis atsipalaidavo: iki šiol nėra Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano, apie prioritetinius darbus visuomenei neaiškinama.
Saulius Skvernelis
© DELFI / Karolina Pansevič

DELFI kalbinti politologai sako stebintys S. Skvernelio atsipalaidavimą ir užmigimą ant aukštų reitingų. Tuo metu socialdemokratas Gintautas Paluckas daugiau priekaištų turi ne premjerui, o politinės patirties neturinčiai jo komandai, ypač – Vyriausybės kanclerei Mildai Dargužaitei.

Būtent pastaroji , o ne premjeras S. Skvernelis LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ pirmadienio vakarą bandė dėstyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano apmatus.

„Prisipažinsiu – vakar vakare tikrai juokavau, kad staiga politologai ir visa Lietuva pražiopsojo, kad Lietuvoje pasikeitė premjeras ir niekas to nepastebėjo. Kitaip tariant, staiga turime ne premjerą, o premjerę“, – tai, kad apie Vyriausybės planus laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo ne premjeras S. Skvernelis, o Vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė, stebisi Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Tokia situacija, sako politologė, keista, nes minėtus dalykus turi pristatyti premjeras. „Panašu, kad kol kas premjeras pradėjo žaisti slėpynes, į klausimus atsakinėja policininko stiliumi – taip, ne, negaliu pasakyti – toks dalykas tikrai nepriimtinas politinėje kalboje. Tuo labiau, kad iš Vyriausybės konkrečių veiksmų plano laukiama jau ganėtinai seniai“, – sakė pašnekovė.

Politologės vertinimu, net toje informacijoje, kurią išgirdome, nematyti progreso. Jau pačioje Vyriausybės programoje, kurioje nuolat kartoti žodžiai „darna“ ir „sieksime“, buvo užkoduotos problemos: joje iš esmės nieko nebuvo.

R. Urbonaitė kelia klausimą, kodėl apskritai „projekto projektai“ atsiduria viešojoje erdvėje ir ar apskritai verta kalbėti tada, kada nėra ką pasakyti. Idealiausia tokiu atveju, sako ji, padaryti planą su aiškiais konkrečiais darbais, svarbiausiomis reformomis, kurių jau seniai laukia visuomenė, ir surengti spaudos konferenciją su premjero bei ministrų komentarais apie tai, kas bus daroma artimiausiu metu.

R. Urbonaitė turi atsakymą, kas nutiko S. Skverneliui.

„Labai ilgai ant reitingų laurų nesėdėsi. Akivaizdu, kad reitingus galiausiai reikia palaikyti darbais, o kol kas darbų nėra. Kitaip tariant, nėra ką parodyti. Daug pažadų, kuriais iki šiol buvo maitinama“, – konstatuoja MRU politologė, pridurianti, kad informaciją vis žadama pateikti ateityje.

Naujausiais „Lietuvos ryto“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, S. Skvernelis artėja prie palankumo rekordo. Šiuo metu S. Skvernelis yra palankiausiai vertinamas politikas, vasarį beveik pasiekęs 71 proc. reitingo ribą – 70,7 proc. Prieš mėnesį jį palankiai vertino 68,3 proc. respondentų.

R. Urbonaitei susidarė įspūdis, kad pirmadienį labiau norėta pasigirti, kad pradedama nuo savęs m – Vyriausybės kanceliarija bus mažinama 20 proc. Tam buvo pasiruošta, o visiems kitiems dalykams – ne. „Panašu, kad premjeras kol kas situacijos nesuvaldo“, – pridūrė ji.

G. Paluckas gelia M. Dargužaitei

„Kol kas planas yra žalias“, – konstatuoja socialdemokratas, Vilniaus vicemeras G. Paluckas. Tačiau jis šioje situacijoje linkęs labiau kritikuoti ne S. Skvernelį, o jo komandą.

G. Palucko vertinimu, per visą gausą įvairiausių priemonių, kurios kinta nuo konceptualių iki ganėtinai smulkmeniškų, kaip, pavyzdžiui, socialinė reklama, plane išsibarsto politiniai prioritetai, numatyti Vyriausybės ir rinkimų programose.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI / Domantas Pipas

„Aš manau, kad formuojant priemonių planą, didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti Vyriausybės kanclerė, kuri pirmiausia neužtikrino, kad priemonės būtų išgrynintos iki prioritetinių tikslų įgyvendinimo. Jų per daug ir jos per daug eklektiškos. Antra, viena vertus, džiugina, kad yra tęstinumas, antra vertus, kelia nerimą, kad labai daug priemonių kartojasi, perimtos iš kadenciją baigusios Vyriausybės“, – kalbėjo G. Paluckas.

G. Paluckas priemonių plano projekte pasigedo dėmesio emigracijos stabdymui, regionų politikai. Taip pat jis pasigenda mokestinės naštos disbalanso sprendimo būdų, tačiau giria dalis, susijusias su vaiko teisių apsauga, skurdo mažinimo priemonėmis, smurto artimoje aplinkoje mažinimu.

Socialdemokratas sako žinantis politinę praktiką, politinės vadybos procesus ir galintis pasakyti aiškiai: darbo plano projektą formuoja ne premjeras, o Vyriausybės kanclerė, surinkdama ir apibendrindama priemones, kurias pateikia atskiros ministerijos.

„Jeigu priemonių planui yra priekaištų, kad jis per didelis, per daug eklektikos, priemonės nevienarūšės, neatspindi kai kurių politinių prioritetų, kurias išsakė premjeras ir mes kaip koalicijos partneriai, tai yra jau ne premjero, o pirmiausia kanclerės bėda. Kaip S. Skvernelis minėjo, tai yra projekto projektas, žalias projektas, todėl jį komentuoja tas, kuris paruošė“, – mano socialdemokratas.

Milda Dargužaitė
Milda Dargužaitė
© DELFI / Domantas Pipas

G. Palucką nuvylė, kad kanclerė M. Dargužaitė, paruošusi planą ir būdama už jį tiesiogiai atsakinga, komentuodama, argumentuodama, mėgindama jį pagrįsti, „neblizgėjo“.

G. Palucko teigimu, per tris darbo mėnesius socialdemokratai tikėjosi išsamesnio ir tikslesnio Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano. G. Palucko manymu, premjerui koją kiša nauja komanda. Nors, sako jis, tai potencialiai perspektyvių jaunų žmonių komanda, ji kol kas turi per mažai politinio darbo praktikos.

V. Valentinavičius: tai atrodo nelabai rimtai

„Mane truputį stebina toks anksti atsiradęs atsainumas visuomenės informavimo klausimu. Aš nežinau, ar premjeras atsipalaidavęs, nes jo konkurentas savo rūšies viduje R. Karbauskis yra taip stipriai nusėdęs ir premjeras politiniame lauke nemato ypatingų konkurentų, pradeda galvoti, kad galima bet kaip komunikuoti Vyriausybės politiką. Tai atrodo nelabai rimtai ir jei taip tęsis toliau, kokie aukšti bebūtų reitingai, gali atsiliepti ir jiems“, – teigia politologas Virgis Valentinavičius.

Virgis Valentinavičius
Virgis Valentinavičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau kylančius nesklandumus V. Valentinavičius kol kas linkęs nurašyti darbo pradžiai. Juk, sako politologas, chaosas bei sumaištis matyti ir darbą pradėjusioje JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijoje. Kartu jis pastebi, kad 100 dienų jau praėjo ir ateina tikroji darbo pradžia, kuri kol kas atrodo chaotiška – šimtai uždavinių ir negebėjimas aiškiai formuluoti krypčių.

Jo manymu, atsipalaidavimas rodo, kad S. Skvernelis nemato konkurencijos iš R. Karbauskio pusės.

„R. Karbauskio žvaigždė ne tik nusileido, bet krito ir pramušė gruntą. Kita vertus, nepamirškime, kad Lietuvoje prezidento institucija yra stiprus žaidėjas ir kada prezidentės kėdę užima D. Grybauskaitė, manau, netruksime sulaukti iš Prezidentūros bandymų truputį prablaivyti S. Skvernelio nusiteikimą į dalykiškesnės politikos pusę“, – prognozuoja politologas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Prof. R. Lopata: mano nuomone, tai yra originalų originalas (2)

Vasario 16-osios akto suradimui nereikėjo jokių didelių investicijų: užteko asmeninės profesoriaus Liudo Mažylio iniciatyvos ir menko Vytauto Didžiojo universiteto finansavimo komandiruotės išlaidoms padengti, sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis.

Vasario 16-osios akto atradėjas L. Mažylis: portretas

Lietuvos nepriklausomybės aktą Berlyne radusį profesorių Liudą Mažylį jo bendražygiai ir studentai apibūdina kaip tikslumą mėgstantį smulkmenišką dėstytoją ir aistringą kolekcionierių.

Dėl M. Adomėno teisinės neliečiamybės spręs nauja komisija

Seimas nusprendė sudaryti naują komisiją, kurį spręs dėl Seimo nario Manto Adomėno teisinės neliečiamybės.

A. Bumblauskas ragina kol kas nesidžiaugti: nelabai pasitikiu tokiais atradimais (181)

Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas sako, kad Vokietijoje rastas, kaip manoma, Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas gali būti ne originalas, o tik posėdžio protokolas. Jis kartoja iki šiol nežinojęs profesoriaus Liudo Mažylio, kuris tokiems atradimams esą neturi reikiamos kompetencijos.

Už lygybės ir įvairovės puoselėjimą apdovanoti L.Donskis, „Baltic Pride“ rengėjai, krizių centro vadovė (8)

Ketvirtą kartą surengtuose Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose už gyvenimo nuopelnus įvertintas pernai miręs filosofas Leonidas Donskis.