Tokie duomenys paaiškėjo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai" DELFI užsakymu atlikus visuomenės nuomonės apklausą. Apklausa atlikta sausio 17-25 dienomis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas po rinkimų turi natūraliai žemėti, nors vadinamasis „medaus mėnuo“, kai rinkimus laimėjusiai partijai suteikiamas pasitikėjimo kreditas, tęsiasi.
Pasak politologo, Lietuvos visuomenė paprastai nepasitiki politinėmis partijomis, todėl praėjusį mėnesį 30 proc. viršijęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas buvo stebinantis. Dabar jis artėja prie natūralesnių ribų.
Kita vertus, dalis visuomenės paprastai atsigręžia į rinkimų nugalėtoją. Todėl sunku pasakyti, ar reitingai prognozuoja rinkimus, ar rinkimai lemia reitingus.
Klausiamas, ar Valstiečių ir žaliųjų populiarumą galėjo aptirpdyti Gretos Kildišienės istorija, politologas teigė, kad tai nustatyti neįmanoma. „Tačiau jų reitingas vis tiek labai didelis, atotrūkis nuo antros vietos milžiniškas", - sako M. Jastramskis.
Kuo paaiškinti S. Skvernelio populiarumo augimą? M. Jastramskis primena, kad šis politikas ir prieš rinkimus buvo populiarus ir savo turimu politiniu kapitalu parėmė valstiečius žaliuosius. Be to, politikas, kuris realiai užima premjero pareigas, natūraliai tampa vienu populiariausių politikų, ypač kadencijai tik prasidėjus.
Galima prisiminti, kad remiantis „Spinter tyrimais", 2013 m. sausį Algirdo Butkevičiaus populiarumas siekė 30,3 proc., o Lietuvos socialdemokratų partijos – 26,7 proc.
Ryšių su visuomene specialistas Arijus Katauskas pažymi, kad S. Skvernelis populiarumu pasižymėjo dar tada, kai buvo vidaus reikalų ministras A. Butkevičiaus Vyriausybėje.
„Kai tik S. Skvernelis gauna galimybę kalbėti, gauna dėmesio ir iškart įgyja didžiulį pasitikėjimo kreditą", - sako A. Katauskas.
Pašnekovas teigia, kad S. Skverneliui labai naudinga ir bendra situacija: Lietuvoje pastebimas lyderių trūkumas, todėl naujasis premjeras, turintis humoro jausmą bei gerą uoslę, kada ir ką sakyti, natūraliai tampa žvaigžde.
„Konkurencijos jam beveik nėra", - sako A. Katauskas.
Paklaustas apie G. Kildišienės istorijos įtaką, ryšių su visuomene specialistas pabrėžia, kad šioje situacijoje S. Skvernelis išlaviravo puikiai: savo nuomonę pasakė tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia – nei per daug, nei per mažai.
Valstiečiai žalieji – populiarumo viršūnėje
Remiantis visuomenės nuomonės apklausa, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, už valstiečius žaliuosius balsuotų 26,5 proc. respondentų. Jų populiarumas nuo gruodžio smuktelėjo 4,2 proc. nuo 30,7 proc.
Antra populiariausia partija yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Bet tarp šios politinės jėgos populiarumo ir valstiečių tvyro praraja. Už konservatorius ryžtųsi balsuoti 13,4 proc. apklaustųjų. Tai 1,4 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
Socialdemokratai lieka trečia populiariausia partija, už juos balsą atiduotų 10,2 proc. apklaustų gyventojų. Socdemų populiarumas paūgėjo 1,3 proc.
Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis, už kurį balsuotų 6,1 proc. respondentų. Liberalų populiarumas per mėnesį paaugo 0,4 proc.
Apklausos paklaida siekia apie 3,1 proc.
Kitos partijos rinkimų barjero, kuris siekia 5 proc., neperžengtų. Pavyzdžiui, už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą pasiryžę balsuoti 4 proc. apklaustųjų, už „Tvarką ir teisingumą" – 3 proc., o Darbo partijai – visai blogai, už ją balsuotų vos 2 proc. apklaustų žmonių.
S. Skvernelio populiarumas – neįtikėtinas
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingams pažemėjus, premjero S. Skvernelio populiarumas auga kaip ant mielių. 39,9 proc. apklaustų gyventojų mano, kad jis geriausiai tinka premjero pareigoms.
Tai tikriausiai nenuostabu, mat kuriam nors politikui tapus premjeru, šalies gyventojai automatiškai jį pradeda sieti su pareigomis. Tarkime, A. Butkevičiaus populiarumas 2013 m. sausį buvo 30,3 proc., 2012 m. gruodį – 33,6 proc.
Tiesa, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus populiarumas tokių aukštumų nepasiekė. 2009 m. pradžioje „Spinter tyrimai" neuždavė analogiškų klausimų, bet, pavyzdžiui, 2009 m. rugsėjo mėnesį dauguma gyventojų premjere norėjo matyti ne A. Kubilių, o Ireną Degutienę, tačiau net ir jos populiarumas siekė 14,5 proc. Žinoma, reikia prisiminti, kad tai buvo pats krizės įkarštis.
Antrasis gyventojų įvardijamas kandidatas į premjerus po S. Skvernelio – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis, bet taip manė tik 7,8 proc. apklaustųjų.
A. Butkevičiaus tinkamumu eiti premjero pareigas neabejoja tik 5 proc. respondentų.
Kad premjero pareigos galėtų tikti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, kuris jau prieš rinkimus deklaravo neketinantis užimti jokių postų Vyriausybėje, manė tik 3,8 proc. apklaustų žmonių.
Liberalų sąjūdžio lyderio, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pavardę paminėjo 4,2 proc. apklaustųjų, SEB banko ekonomisto Gitano Nausėdos – 3,5 proc., europarlamentaro Rolando Pakso – 2,9 proc., Seimo nario A. Kubiliaus – 2,3 proc., Europos Parlamento nario Antano Guogos – 2,2 proc., europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės - 1,9 proc.
Vyriausybės veiklą vertina teigiamai
S. Skvernelio populiarumas bei su naująja valdžia siejama viltis galimai paaugino ir gyventojų pasitikėjimą Vyriausybės veikla.
Pasiteiravus, kaip vertina dabartinio ministrų kabineto veiklą, 6,8 proc. apklaustųjų nurodė teigiamą vertinimą, 39 proc. – greičiau teigiamą.
Dar 30,7 proc. respondentų sakė Vyriausybės veiklą vertinantys greičiau neigiamai, o 9,3 proc. rašė neigiamą įvertinimą. 14,2 proc. žmonių į klausimą neatsakė.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų sausio 17-25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS“ YRA BŪTINA!