Per tyrimus, kurie gali transformuoti nuplikimo gydymą, jie rado būdą, kaip klonuoti miniatiūrines ląsteles, saugančias „instrukcijų knygelę“, kaip išauginti naujus plaukus, rašo dailymail.co.uk.

Pirmą kartą pasaulyje jie parodė, kad šias laboratorijoje išaugintas ląsteles sugrąžinus į žmogaus galvos odą, iš jų išauga nauji plaukai.

Nors šie tyrinėjimai dar ankstyvos stadijos, mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Daramo universiteto ir Jungtinių Valstijų Kolumbijos universiteto tvirtina, kad tai yra tikras persilaužimas ieškant būdų, kaip išgydyti plaukų slinkimą, neduodantį ramybės milijonams vyrų ir moterų.

Šiuo metu nuplikimas gydomas vaistais ir plaukų persodinimu. Tačiau vaistai turi šalutinį poveikį, o plaukų persodinimas atliekamas perskirstant paties žmogaus turimus plaukus.

Naujoji technika, priešingai, turėtų padidinti ant galvos augančių plaukų kiekį.

Mokslininkai pradėjo nuo žmogaus plaukų sruogų, iš kurių išgavo miniatiūrines ląsteles, vadinamas dermos papilėmis (speneliais).

Šios ląstelės aptinkamos plauko šaknyje ir saugo „instrukcijų knygą“ naujo plauko augimui.

Mokslininkai klonavo inde šias ląsteles, kol gavo daug jų kopijų.

Anksčiau tai darė ir kiti mokslininkai, tačiau jiems nepavykdavo išauginti plaukų, kai šias ląsteles grąžindavo į galvos odą.

Britų ir amerikiečių komanda išsprendė šią kliūtį, apversdami ląstelių indą ir taip priversdami jas susitelkti į grupeles, aptinkamas gamtoje.

Tuomet šie ląstelių spiečiai buvo transplantuoti į žmogaus odą, persodintą ant pelių nugarėlių.

Patekusios į odą, ląstelės aktyvavo instrukcijas, reikalingas naujų plaukų augimui.

Ląstelės iš visų septynių donorų išleido jaunus plaukelius ir dviem ar trim atvejais šie plaukeliai prasikalė pro odą, rašoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Naujieji plaukai buvo balti, bet Daramo mokslininkė Colin Jahoda įsitikinusi, kad ateityje bus įmanoma išauginti ir kitų spalvų plaukus.

Kadangi ląstelės klonuojamos iš paties žmogaus mėginio, tai reiškia, kad naujieji plaukai turėtų atitikti senųjų plaukų tekstūrą ir banguotumą.

„Mūsų laukia labai daug techninių kliūčių, kol šį metodą bus galima naudoti kosmetiniam gydymui, tačiau tai labai svarbus žingsnis pirmyn“, - sakė profesorė C. Jahoda.

Tikimasi, kad netrukus prasidės pirmieji bandymai su žmonėmis ir kad šis metodas pasitarnaus tiek vyrams, tiek moterims.

Kiek tai galėtų kainuoti, spręsti dar anksti, bet manoma, kad šis būdas gali būti pigesnis už plaukų persodinimą, kuris kainuoja nuo 6 tūkst. iki 10 tūkst. svarų (nuo 24 tūkst. iki 40 tūkst. litų).

Jis galės pasitarnauti ir nudegimų aukoms.