Kovą irakietis žurnalistams papasakojo apie tikrąjį gyvenimą Lietuvoje: be darbo ir stokojant maisto. Tuomet vyras skundėsi, kad už būstą Vilniuje turi mokėti 400 eur, taip pat neslėpė apmaudo dėl darbo – esą iš pažadėtos 500 eur barzdaskučio algos liko 300 eur. Dar vėliau paaiškėjo, kad jis iš viso nemoka skusti barzdų ir šiam darbui visai netinkamas.
Šiandien šeimai kiek lengviau. Vilniaus arkivyskupijos Carito Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė DELFI papasakojo apie šiandieninę atvykėlių situaciją.
„Vyras įsitraukęs į darbo rinką ir jau keletą mėnesių dirba – pakuoja baldus. Šeima mokosi lietuvių kalbos, mergaitę užrašėme į pirmą klasę, berniukui tik metukai, jis su mama. Šeima stengiasi kurti socialinę aplinką“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Pasak I. Skuodienės, integraciją Vilniuje tuoj pradės į Lietuvą perkelta sirų pora. Jiems jau rasti darbai. Gerai tai, kad pora kalba angliškai – tai lengvina darbo paieškas. „Be to, pora Vilniuje turi daug draugų, socialinių ryšių, manau, jų integracija bus sėkminga, mat pagrindiniai dalykai – socialiniai ryšiai ir įsitraukimas į darbo rinką“, – kalbėjo Carito atstovė.
P. Auštrevčius: Rukloje situacija baisi, čia išmokstama ne lietuvių, o rusų kalbos
Europos Parlamento (EP) narys liberalas P. Auštrevičius buvo vienas tų, kuris nusprendė pagelbėti pabėgėliams. Jis pusmečiui suteikė pastogę minėtai iš Irako atvykusiai šeimai, jiems pasiūlydamas
buvusius tėvų ir jo vaikystės namus.
Irakiečiai Yasseras ir Hansi Al-Any su dviem vaikais gyvena politiko name Juodšiliuose, Vilniaus rajone. Jiems tereikia susimokėti kai kuriuos komunalinius mokesčius.
Pasak P. Auštrevičiaus, šeimai iš Bagdado sekasi neblogai, jie yra saugūs, taikoje, turi stogą virš galvos.
„Lietuva neturėjo ir neturi jokios veiksmingos ir bent kiek efektyviai pabėgėlius integruojančios sistemos. Mes kaip buvome vedami baimės apie šį reiškinį, tokie ir pasiliekame, ši Vyriausybė absoliučiai nepadarė nieko. Ji numetė šį darbą Caritui, tačiau ši organizacija negali būti pagrindinė“, – pabėgėlių integracijos sistemą Lietuvoje kritikuoja P. Auštrevičius.
Politiko teigimu, Lietuvoje turime tik pusiau sugriežtinto režimo Ruklos stovyklą. „Rukloje vyksta priešingas normaliai integracijai reiškinys – iš ten žmonės nori ištrūkti, ten net ne blogai, ten žiauru. Irakiečių šeimos vaikai ten išmoko kalbėti rusiškai, jie apie lietuvių kalbą nieko nesužinojo, ten sąlygos prastesnės negu prastos“, – piktinasi pašnekovas.
EP narys įtaria, kad Rukloje per kai kuriuos pareigūnus įsisukę veikėjai, iš pabėgėlių problemos darantys verslą – pavyzdžiui, pogrindyje organizuojama butų nuoma. Antra, sako jis, lietuvių kalbos mokytojai už valandą mokymo temokama 2,99 eur. Jis abejoja, ar taip galima efektyviai mokytis lietuvių kalbos ir baksnoja į Vokietijos pavyzdį, kur pabėgėlių kalbos mokymui skiriama daug dėmesio, kalbos mokytis būtina, kad paskui galėtum gauti darbą, kalbos mokymasis susietas su gaunamos pašalpos dydžiu.
„Mes iš esmės kartojame tas klaidas, kurias turėjome su tautinėmis mažumomis – palikome jas savieigai, manėme, kad jie išmoks savaime ir suras kelią į mokyklas. Mes nepasimokėme ir, drįstu pasakyti, ši Vyriausybė šioje srityje padarė nulį. Aš draugams juoko forma sakydavau – ilgą laiką Lietuvoje buvo 11 pabėgėlių, iš jų 4 buvau priglaudęs aš, tai sudaro apie 40 proc. nacionalinės kvotos. O jeigu būtų 1100, kaip esame įsipareigoję. Kas bus tada? Kur mes juos matysime su tokia finansinės paramos sistema? Juk šeima negali išgyventi iš 300 eurų, tokiu atveju jie ieško darbo, taip netenka kultūrinės ir kalbinės integracijos galimybių. Ir ratas užsidaro – mes juos pasmerkiame žemesnio socialinio sluoksnio gyvensenai ir požiūriui“, – perspėja P. Auštrevičius.
EP narys neatmeta, kad toks ir gali būti tikslas – kitiems pabėgėliams parodyti, kaip Lietuvoje žmonės vargsta ir čia geriau nevažiuoti. „Nenorėčiau, kad tokia apgavystė būtų šios srities politikos pamatinis principas“, – sakė jis.
Ruklos centro vadovas su kritika nesutinka
Trečiadienio vakarą į Lietuvą iš Graikijos atvyko 12 pabėgėlių iš Sirijos ir vienas asmuo be pilietybės iš Palestinos. Pirmus tris mėnesius jie praleis Rukloje, o toliau turėtų integraciją tęsti savivaldybėse.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas sako, kad šiuo metu jau 6 asmenys paliko Ruklą ir pradėjo integracijos procesą. Visi jie apsistojo Vilniuje.
R. Mikulėnas nelinkęs sutikti su P. Auštrevičiaus kritika. „Painiojami keli dalykai. Gal jis komentuoja irakiečių išvadas, o ne taip, kaip yra. Iki šiol lietuvių kalbos mokė lietuvių kalbą baigusi socialinė darbuotoja, dabar sudarėme sutartį su įmone „Industry Service Center“. O kur šneka, kad už 3 eurus pabėgėliai mokomi, tai nuo senų laikų samdoma integracijai – kai žmogus išvažiuoja į savivaldybę“, – aiškino Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius.
R. Mikulėnas pripažįsta, kad per tris mėnesius išmokti kalbą sudėtinga. Be to, sako jis, ne visi atvykėliai patys nori mokytis lietuvių kalbos. R. Mikulėno teigimu, irakiečių šeimos vaikams buvo sudarytos sąlygos eiti į lietuvišką darželį, tačiau šeima to vengė.
„Jokių uždarų teritorijų, sugriežtinto režimo pas mus nėra, tai laisva teritorija, jis gal painioja su sukarintu Pabradės Užsieniečių registracijos centru, kur žmonės neišeina, būna už tvorų, o pas mus laisva, kada nori žmonės atvažiuoja, išvažiuoja, prieš tai perspėję, gali išvykti iki mėnesio“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak R. Mikulėno, gyventojams organizuojamos net ekskursijos, jie sportuoja su vietiniais, čia reguliariai atvyksta Darbo biržos atstovai.
DELFI primena, kad Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu. Pradinis tris mėnesius truksiantis pabėgėlių integracijos etapas vyks Jonavos rajone, Rukloje, vėliau tie asmenys tęs integraciją savivaldybėse. Šiuo metu Lietuva yra perkėlusi 39 pabėgėlius.