Per Žolinę lietuviai eis bažnyčion, o ne tarnybon

Seimas antradienį nusprendė perkelti Žolinę iš atmintinų į šventinių dienų sąrašą.

Remiantis Seimo priimtomis įstatymų pataisomis, rugpjūčio 15-oji, kai minima Žolinė (Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena), tampa ne atmintine, o šventės diena, kai nereikės dirbti.

Šį projektą inicijavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) narys Arimantas Raškinis.

Kaip BNS sakė ŠMKK narys Saulius Kubiliūnas, pagrindinis motyvas paskelbti Žolinę šventine diena buvo "lygiavimasis į Europos valstybes, kur ši diena yra švenčiama".

Anot S. Kubiliūno, pretekstu pakeisti įstatymus tapo gegužę Lietuvos ir Vatikano pasirašytos sutartys.

Pagal priimtus Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimus, Lietuvos įmonėse nedirbama sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną, Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų pagal vakarietiškąją tradiciją dienomis, pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną, liepos 6-ąją - Mindaugo karūnavimo dieną, rugpjūčio 15-ją - Žolinę, lapkričio 1-ąją - visų Šventųjų ir mirusiųjų minėjimo (Vėlinių) dieną, bei gruodžio 25-26 dienomis - per Šventas Kalėdas.

Atmintinų dienų įstatyme yra 26 dienos.