Agentūros vadovas Mortenas Kjaerumas tikisi, kad šiemet Vilniuje organizuojami renginiai paskatins valstybes nares pradėti registruoti ir analizuoti neapykantos nusikaltimus - kai auka pasirenkama, nes priklauso tam tikrai socialinei grupei - dažniausiai tai būna išpuoliai religiniu, tautiniu ar seksualinės orientacijos pagrindu.
Šiai temai skirta konferencija Vilniuje vyks lapkričio mėnesį. Joje tikimasi sulaukti 300-400 ekspertų iš ES valdžios ir teisėsaugos institucijų, nevyriausybinių organizacijų.
Interviu BNS naujienų agentūrai danas M.Kjaerumas teigė, kad jo vadovaujamos institucijos (FRA, EU Agency for Fundamental Rights) tyrimai rodo, kad homofobija ir antisemitizmas Europoje vis dar yra paplitę reiškiniai.
Tyrimo metu, per kurį apklausta daugiau 90 tūkst. žmonių, ketvirtadalis homoseksualų sakė buvę užpulti nors kartą per pastaruosius penkerius metus. Pilnus ataskaitos duomenis agentūra planuoja paskelbti gegužę.
„25 proc. sakė, kad per paskutinius penkerius metus buvo fiziškai užpulti. Kalbant apie transseksualus, skaičius dar išauga - 34-35 proc. transseksualų sako buvę fiziškai užpulti. Tai dramatiški skaičiai, kurie rodo, kodėl ES lygiu turime rimtai spręsti klausimus dėl neapykantos nusikaltimų“, - BNS sakė agentūros vadovas.
M.Kjaerumas pabrėžė, kad tokių nusikaltimų mastus kol kas daugumoje šalių galima nustatyti tik sociologiniais tyrimais, nes policija jų neišskiria.
„Iš esmės tik keturios valstybės narės detaliau registruoja neapykantos nusikaltimus. (Lietuvos) pirmininkavimo metu galėtų būti aukštu lygiu pripažinta būtinybė registruoti neapykantos nusikaltimus valstybėse narėse“, - sakė jis.
ES agentūros direktoriaus teigimu, diskriminuojamas socialines grupes skaudžiai palietė ES užgriuvusi ekonominė krizė, dėl kurios valstybės ėmėsi taupymo priemonių: visuomenėse sustiprėjo priešiškumas imigrantams, o apkarpytos socialinės išlaidos kai kuriuos visuomenės narius dar labiau pažeidžiamus.
„Kai kuriose valstybėse, kaip pranešama, sustiprėjo išpuoliai prieš imigrantus, čigonus. Stiprėjo parama ekstremistinėms partijoms, kurios palaiko negatyvius stereotipus dėl imigrantų, čigonų“, - kalbėjo jis.
„Karpant socialinius biudžetus, valstybės narės gali socialines išlaidas sumažinti tiek, kad, pavyzdžiui, vaikai nebevežami mokykliniais autobusais ir taip netenka prieinamumo švietimui - tai pastebėjome keliose valstybėse narėse“, - teigė M.Kjaerumas.
Pasak jo, dėl krizės padidėjo ir išnaudojimas darbo rinkoje.
Kalbėdamas apie seksualinių mažumų teises, agentūros vadovas teigė pastebintis pažangą Lietuvoje ir visoje Europoje, tačiau pridūrė, jog problemų dar esama daug.
„Analizuojant LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, transeksualai) klausimus, matome, kad reikalai juda pirmyn. Lietuvoje prieš kelerius metus praktiškai būtų buvę neįmanoma surengti LGBT eitynes. Dabar tai paprasčiau. Bet kartu problemos išlieka labai didelės. Taigi mano žinia yra dvilypė“, - teigė ES pagrindinių teisių agentūros direktorius.
Lietuva pusės metų pirmininkavimą ES iš Airijos perims liepos 1 dieną. Šiuo metu planuojama surengti apie 3 tūkstančius susitikimų Briuselyje ir Liuksemburge, Lietuvoje vyks apie 180 pirmininkavimo renginių, tarp jų - bent 16 ministrų lygio susitikimų.
Pirmininkaujanti šalis įpareigota vadovauti darbo grupėms, kuriose visų valstybių narių atstovai aptaria ES klausimus.
M.Kjaerumas pažymėjo, kad tarp klausimų, kuriuos teks derinti Lietuvai, bus ir pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija peržiūra.