Žurnalistus užpjudė šunimis
Į pavojingą situaciją šalia sklypo pateko ir į vietą nuvykę DELFI žurnalistai. Bestoviniuodami viešame kelyje, gerokai už privataus sklypo teritorijos žurnalistai pamatė grėsmingą vaizdą – atbėgančius ir grėsmingai skalijančius palaidus sarginius šunis.
Atsitiktinumo tikimybė čia labai maža, mat prieš tai žurnalistai pasikalbėjo su sklypo savininku, o tik jam pasišalinus atbėgo šunys. Laimei, netoli buvo automobilis, kuriame galima pasislėpti. Per parko draustinį vingiuojantis kelias yra visiškai vieša vieta, kurioje tuo metu galėjo vaikštinėti ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai.
Didžiulis namas draustinyje, ant ežero kranto
Baluošų kraštovaizdžio draustinyje, ant Baluošų ežero kranto, stovi didžiulis namas, Registrų centro duomenimis, priklausantis verslininkui Genadijui Dorochinui. Iš pagrindinio kelio prie sklypo veda asfaltuotas keliukas, o viduryje savavališkai pastatytas automobilių eismą draudžiantis ženklas bei užrašas, įspėjantis apie privačią valdą. Tiesa, privačios valdos tvora prasideda už keliolikos metrų, ant jos kabo ir užrašas apie piktus šunis. Pamatę tokį užrašą galite atsitraukti į viešą vietą, bet tai nereiškia, kad šunys pas jus neatbėgs.
Verslininkas G. Dorochinas turi įmone, kuri užsiima nekilnojamuoju turtu, tiesa, su juo pačiu DELFI susisiekti nepavyko, mat internete pateikti įmonės kontaktai yra klaidingi, o Registrų centro pranešimas skelbia, kad įmonė yra tris ar daugiau metų finansinių ataskaitų piktybiškai neteikianti.
Tiesa, Asvejos regioninio parko vyr. specialistas Nerijus Brusokas galėjo papasakoti kur kas daugiau apie didžiulį namą miške, ant pačio ežero kranto. Sklypas patenka ne tik į gamtosauginę zoną, bet ir į kultūros paveldo teritoriją, kurioje saugomas Jutonių, Dubingių pilkapynas. Draustiniuose naujos statybos yra draudžiamos, leidžiama tik atstatyti buvusias sodybas, pasak parko darbuotojo, šioje vietoje yra pastatas, turintis spalvingą istoriją.
„Ten yra sovietiniais laikais buvusi CK komunistų vila. Pastatai faktiškai yra tokie patys, kokie ir buvo, tik šiek tiek padailinti, paskui buvo perėmęs Algirdas Brazauskas, paskui perėmė Valdas Adamkus, o jam nereikėjo, tai jis atidavė Turto fondui ir tada jį pardavė. Ten yra vienas didelis pastatas ir dar toks kaip elingas, pirtis, kažkada tais laikais ten kateris stovėjo. Ten toks palikimas, o vėliau žmogus per aukcioną nusipirko iš Vilniaus ir šiek tiek patvarkė, pareguliavo, bet dar ne iki galo, vis remontuoja ir remontuoja. Ten toks kaip sovietmečiu buvęs keturbutis-daugiabutis. Jam tiek net nereikia, bet griauti ir iš naujo statyti nenori“, - pasakojo N. Brusokas.
Turi būti priėjimas prie ežero, NŽT atliks patikrinimą
Nors šunų draugija poilsiautojus gali pasitikti gerokai už sklypo ir viešoje vietoje, o važiuojant link teritorijos stovi savavališkai pastatytas eismą draudžiantis ženklas, pasak NŽT atstovų, kelias yra servitutinis, o per pati sklypą turi būti padaryta prieina prie ežero. Negana to, į sklypą yra įsiterpę keli valstybinės žemės lopinėliai, kurie yra saugomi piktų šunų ir visuomenei nėra pasiekiami.
Paklaustas, ar pats žmogus pasistatė eismą draudžiantį ženklą, parko darbuotojas N. Brusokas atsakė teigiamai: „Taip, ten jis pasistatė, nes tas keliukas niekur daugiau neveda.“ Tačiau tai nėra visiška tiesa.
„Išnagrinėję paklausimą, nustatėme, kad komercinės paskirties žemės sklypas, suprojektuotas 2006 metais parengtame Padubingės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte asmeniui nuosavybės teise priklausantiems statiniams (poilsio namui su priklausiniais, kuriuos asmuo įgijo nuosavybėn 1999-02-01 iš Valstybės įmonės „Valstybės turto fondo“) eksploatuoti. Minėtas žemės sklypas asmeniui parduotas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi 2007-04-05“, - laiške rašė NŽT atstovė Aušrinė Lisauskienė.
Pasak NŽT atstovės, į žemės sklypą patenka ir valstybinės žemės lopinėliai: „Žemės sklypas suformuotas statiniams eksploatuoti, o žemės plotai, kurie nereikalingi statiniams eksploatuoti, palikti valstybei. Paminėtina, kad žemės sklypas ribojasi su Baluošo ežeru. Žemės sklypui, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, esančiu sklypo pietinėje pusėje (prie Baloušo ežero).“
NŽT atstovės teigimu, Švenčionių skyrius artimiausiu metu atliks žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrins, ar sklypas naudojamas pagal paskirtį, taip pat patikrins, ar kiti asmenys turi galimybę prieiti prie Baluošo ežero. Nustačius pažeidimus ir juos padariusį asmenį, bus imtasi atitinkamų priemonių
Sako, kad tvoroje yra skylė
Nors pagal rajono gyvūnų priežiūros ir laikymo taisykles, viešoje vietoje šuo negali būti be pavadėlio ir antsnukio, o laikyti palaidą šunį privačioje teritorijoje galima tik tuomet, kai yra užtikrinama, jog jis nepabėgs, akivaizdu, kad šių taisyklių nėra paisoma. Pro šalį einantys poilsiautojai yra irgi matę palaidus šunis toje vietoje.
„Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!", o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti“, - rašoma Švenčionių rajono Gyvūnų laikymo Švenčionių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse.
„Pas jį yra užtverta, bet šunys pro kažkur išlenda. Žinau aš tą situaciją, mes esame su juo kalbėję, kad jis truputį juos prižiūrėtų, nes jau čia ne jūs pirma skambinat. Jis yra perspėtas jau ne kartą, sakėme, kad kažkaip susitvarkytų, nes yra ir uogautojų, grybautojų. Aš dar jį perspėsiu, gerai, kad pasakėte“, - kalbėjo parko atstovas N. Brusokas.
Kaip apsiginti nuo šunų?
Lietuvos kinologų draugijos viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė DELFI paaiškino, kaip esant pavojingai situacijai apsiginti nuo agresyvaus šuns.
„Geriau, jeigu galima saugiai pasišalinti, arba ramiai stovėti, laukti šeimininko. Reikia vengti tiesioginio akių kontakto, nerėkti, nemakaluoti rankomis, faktiškai sustingti ir ignoruoti šunį. Reikia labai didelės ištvermės ir vidinės stiprybės, bet dažniausiai šunys tokį nejautrų stulpą kaip jiems pasirodo žmogus apuosto ir pasišalina“, - patarimus dalino A. Staskevičienė.
Pasak jos, jeigu šuo ruošiasi pulti žmogų, reikėtų ieškoti plokštumos: „Jeigu yra labai agresyvi situacija ir yra greta medis, siena ar kokia nors plokštuma, reikia greitai suktis ir veido sritį, pilvą, krūtinę, pažeidžiamiausius organus prispausti prie plokštumos ir šuniui palikti nugarą. Tai yra mažiau jautrios, mažiau gyvybiškai svarbios kūno vietos, mažiau nukentėsite. Tokiu atveju reikėtų ir rankų nelaikyti nuleistų, o sunerti pirštus vidine puse ir apsaugoti kaklo sritį. Ir vėl reikia išlaukti, kad atsirastų šuns šeimininkas. Bet paprastai turi būti labai išerzintas šuo, kad pultų žmogų. Jie sargauja ir balsu praneša, kad gina savo teritoriją.“
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.
